Specialistai kelia klausimą, ar išmanieji tikrai yra neišvengiama šiuolaikinės vaikystės dalis ir kaip susidoroti su jų daroma žala.
Ligoninės priimamajame dirbanti Justė Slibinskienė augina 5 vaikus. Ji pasakoja, kaip teko sudalyvauti vaikų mokyklos organizuojamoje iniciatyvoje, kai tėvai buvo kviečiami per pertraukas pabudėti mokykloje ir prižiūrėti tvarką.
„Atėjau į keletą pertraukų, pabuvau ir pamačiau vaizdą, kurio nesitikėjau pamatyti“, – teigė moteris.
Pamačiusi, kuo vaikai užsiima pertraukų metu, Justė nustėro. Nuotraukose ji užfiksavo, kaip atrodo mokyklos koridoriai – mokiniai eilėmis susėdę ant žemės ir visiškai panirę į išmaniuosius telefonus, visai nebendrauja tarpusavyje.
„Tas masinis vaizdas yra labai liūdnas, iš tikrųjų. Kad tie vaikai nejuda, nelaksto, nesijuokia, nežaidžia. Jie tiesiog sėdi palei žemę ir žiūri į savo ekranus“, – kalbėjo moteris.
Tampa nusiraminimo priemone
Pasak gydytojo, vaikų ir paauglių psichiatro Dainiaus Pūro, mokslininkai sutaria, kad jaunimas prie ekranų praleidžia gerokai per daug laiko. Gydytojas sako, kad išmaniųjų vaikai dažnai griebiasi kaip nusiraminimo priemonės. Psichiatras sako, kad tokia priklausomybė niekuo nesiskiria nuo kitų.
„Kodėl žmonės alkoholį naudoja? Todėl, kad įtampą nuima. Bet kuo geriau tau nuima įtampą, tuo tu greičiau įniksi, reiškia spąstai tokie. Tai čia tas pats mechanizmas“, – teigė gydytojas.
O liūdnų pasekmių sąrašas, pasak gydytojo, išties ilgas.
„Didėja rizika depresijų, nerimo sutrikimų, dėmesio ir aktyvumo, to vadinamo hiperaktyvumo, ir taip toliau“, – vardijo D. Pūras.
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai rodo neraminančią tendenciją: nors specialistai rekomenduoja, kad vaikai iki 12 metų prie ekranų praleistų ne daugiau kaip dvi valandas per dieną, dauguma tėvų šios ribos nesilaiko. Net 78 procentų vaikų viršija šį laiką, o tai daro įtaką jų emocinei būklei, gebėjimui susikaupti ir mokymosi rezultatams.
Įžvelgia išmaniųjų naudą
VU Vaikų universitetas supažindina mokyklinukus su įvairiausiomis mokslo šakomis ir technologijomis. Čia vykdomos interaktyvios veiklos skatina jaunuolius domėtis, susipažinti su mokslo pasauliu. Vaikų universiteto atstovė Akvilė Alauskaitė sako, kad išmaniųjų draudimas vaikams gali turėti neigiamą įtaką.
„Kaip tik, švietimas, edukacija, mokymasis. Dėl to, kad jau ir dabar matome Lietuvoje ir pasaulyje daugybę pavyzdžių, kada 3D spausdintuvai, modeliavimas, įvairūs eksperimentai laboratorijose, jie padeda vaikams visiškai kitaip pažinti pasaulį“, – kalbėjo A. Alauskaitė.
Visgi, atsižvelgiant į gresiančią priklausomybę ir įvairias psichikos sveikatos ligas, ugdydami vaikus tėvai turėtų į besaikį išmaniųjų naudojimą žiūrėti atsargiai.
„Jie tikrai daugiau atrastų bendraudami tarpusavyje ir veikdami kitas veiklas. Nes išmokti naudotis telefonu yra labai lengva ir to nereikia pradėt mokytis 6-7 metų ar dar anksčiau“, – teigė J. Slibinskienė.
Psichiatras D. Pūras teigia, kad kiekvieną problemą spręsti pradėti verta nuo dialogo.
„Tai aš siūlau šituos sprendimus daryti tariantis su jaunais žmonėm. Ir aš manau, kad jie ir patys supranta, kad čia ne tiktai gėris yra, bet yra ir žala“, – sakė gydytojas.
Tyrimas atskleidė, kad 62 procentų vaikų naudoja ekranus daugiau nei rekomenduojama ne tik laisvalaikiui, bet ir mokymosi tikslams, tačiau tai ne visuomet skatina aktyvų mokymąsi.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

























































































































































































































































