Lyginant su kitomis šalimis, Baltijos regione kainos kalėdiniuose miesteliuose panašios, tačiau didesnės nei Vakarų Europoje. Tai lemia kelios priežastys.
„Vargu, ar Vilnius išskirtinis, kitose Baltijos šalyse sostinių centruose suvenyrų ir gardėsių kainos Kalėdų sezono metu taipogi verčia antakį kilstelėt. Tiesa, palyginti su Vakarų Europos valstybių didžiaisiais miestais, kurie ne tik prieš Kalėdas, bet nuolat itin gausiai lankomi turistų, tikėtina, kad Vilniuje žiemos švenčių sezoniškumas ryškesnis, tad ir mugių prekiautojai užkandžiais ir gėrimais, laukia šio sezono sukuriamos progos užsidirbti“, – paaiškina Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto, kainų lygį labiausiai veikia pirkėjų noras mokėti prašomą kainą. Kitaip tariant, kol bus pasiruošusių mokėti tiek, kiek prašo prekybininkai, tol kainos kils.
„Jei eglutės ir mugių lankytojai pasirūpintų termosais su karštu vynu ir pasiimtų užkandžių iš namų arba, apskritai, lankytų kalėdinius traukos objektus pasisotinę namie, vargu, ar matytume tokias kainas. Tai nėra pirmo būtinumo vartojimo išlaidos, jų išvengti nėra sudėtinga. Tačiau, kai driekiasi norinčiųjų pirkti eilės, kodėl gi tuo nepasinaudojus ir nepakėlus kainos?“ – vieną pagrindinių ekonomikos dėsnių primena ekspertė.
Nori pasidžiaugti ar neturi kur dėti pinigų?
Oficialių duomenų, ar šiemet Lietuvos kalėdiniuose miesteliuose tikrai brangiau nei pernai, kol kas nėra, tačiau kai kurie Vilniaus Kalėdų mugėje dirbantys prekybininkai pripažino, kad prekių kainas teko pakelti.
„Vynai – po penkis, šokoladai – po šešis [eurus]. Kaineles truputį pakėlėm, nes privertė PVM'as, truputį padidėjo“, – TV3 Žinioms teigė prekeivė Karolina.
Didesnes kainas pastebi ir pirkėjai, ir Vilniaus Kalėdų mugėje apsilankę žurnalistai, savo akimis matę, kad prie pagrindinės šalies eglės už puodelį kakavos teks sumokėti 5, rumunišką pyragėlį – 8, o L dydžio kibirėlį spurgyčių be pagardų – 18 eurų.
Nepaisant to, mugė visuomet dūzgia, o prie populiariausių skanėstų nusidriekia eilės. Ar tai reiškia, kad lietuviai nori pasidžiaugti šventine nuotaika, ar visgi tai rodo, kad mūsų šalies ekonominė padėtis yra kaip niekad anksčiau gera?
Anot ekonomistės, realesnis pirmasis variantas, kai išlaidos kalėdinėse mugėse gyventojai neretai palydi žodžiais „juk šventės, galima.“
„Tikriausiai tokius pirkinius reikėtų priskirti spontaniškiems pirkiniams, noru save palepinti, ar pasidžiaugti kuriama kalėdine aplinka, kvapais ir skoniais, užsimerkiant į racionalios finansinės elgsenos taisykles ir susimokant už šiuos malonumus. Jei tokie atvejai pavieniai ir atsiminimai apie momento nuotaiką dar šildys ilgai, matyt, taip paišlaidauti tikrai nieko blogo“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Kita vertus, gruodžio mėnesį tokių malonumų tikrai ne vienas, todėl ekonomistė pataria nepamesti galvos ir išlaidas planuoti.
Vis dėlto, kad šventėms praėjus nebūtų baugu atsidaryti ir pasitikrinti sąskaitas, reikia nepamiršti saiko ir racionalumo. Juk kalėdiniu laikotarpiu išlaidų ir taip būna daugiau, nei kitais mėnesiais, tad nepagrįstoms spontaniškoms išlaidoms būtina stengtis atsispirti. Ypač, kai yra tiek daug būdų susikurti nekomercinę kalėdinę nuotaiką neišlaidaujant“, – pataria I. Genytė-Pikčienė.
Daugiau perkame dėl dviejų priežasčių
Nors prekių kainos kalėdinėse mugėse priverčia išsižioti, statistika rodo, kad bendrai Lietuvoje kainos augo lėčiau nei Vakarų Europoje.
„Konkrečių prekių ir paslaugų kainų lygis gali gana reikšmingai skirtis, tačiau, vertinant bendrai, kainų lygis Lietuvoje 2023 m. buvo beveik trečdaliu mažesnis nei Vokietijoje. Kainos Lietuvoje šiemet taip pat augo mažiau nei Vokietijoje“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.
Eurostato duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 0,8 proc. (euro zonoje ji siekia 2,2 proc.) ir buvo viena žemiausių euro zonoje.
Be to, maistas ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje buvo šiek tiek pigesni nei prieš metus.
„Nedidelė infliacija ir sparčiai augantis darbo užmokestis lėmė, kad Lietuvoje perkamoji galia per metus padidėjo apie dešimtadaliu, o tai sudarė platesnes vartojimo galimybes“, – nurodo L. Mociūnaitė.
Lietuviai kalėdinėse mugėse masiškai šluoja vieną prekę
Vilniaus Kalėdų miestelyje viena prekė traukia visus. Tai – mažos spurgytės. Už indelį šio skanėsto teks pakloti nuo 5 iki 18 eurų, norint papildomų pagardų reikės primokėti dar 3. Tačiau pirkėjų tai nestabdo, nes prie spurgų kioskelio ir dienomis, ir vakarais driekiasi eilės.
Kosminėmis spurgyčių kainomis naujienų portalui tv3.lt piktinosi kalėdiniame miestelyje apsilankiusi vilnietė Viktorija.
„Sveiki, noriu pasipiktinti spurgyčių kainomis prie Vilniaus eglutės, Katedros aikštėje. Buvo šokas, kad už didelį kibirėlį spurgų su karštu šokoladu sumokėjome 21 eurą... Su draugėmis net diskutavome, kad taigi čia būtų virš 70 litų!“, – rašo Viktorija.
21 eurą sudarė ne tik spurgų kaina. L dydžio indelis spurgų, kurios, beje, net ne iš varškės, kainuoja 18 eurų, tačiau norint papildomų pagardų reikia dar primokėti.
„Be to, pagardai (karamelė, Nutella, karštas, baltas šokoladas) kainuoja dar 3 eurus papildomai“, – priduria Viktorija.
Mažiausias (S dydžio) spurgų indelis kainuoja 5 eurus, vidutinis (M dydžio) – 8. Tiesa, kitame kioskelyje nedidelį indelį vanilinių spurgų galima įsigyti ir už 3,5 euro.
Prekeiviai naudoja gudrybę
Viktorija taip pat pastebėjo, kad prekybininkai naudoja gudrybę – ant meniu spurgyčių kainas yra užrašę kur kas mažesniu šriftu nei prekių pavadinimus.
„Iškaba didžiausia, o kainos parašytos mažiausiu šriftu ir matosi tik atstovėjus pusvalandį eilėje, priėjus prie prekystalio“, – teigia vilnietė, eilėje prie spurgų pralaukusi 35 minutes.
Vis dėlto, aukštos kainos ir rinkodaros triukai pirkėjų neatbaido – prie pagrindinio spurgų kioskelio ir dienomis, ir vakarais nusidriekia eilės.
Gyventojai pastebi, kad kainos pakilusios, tačiau sako, kad per šventes pasilepinti galima:
„Nepasakyčiau, kad labai pigu už arbatos puodelį mokėti septynis eurus, bet šventės, žinai, renginys, tai aš suprantu.“
„Vieną kartą metuose tokia šventė, nu, ką čia skųstis... Ne ne ne, negalima.“
„24 eurus, nu, ką gi, kaip šventė, viskas normaliai. – Galima sau leist? – Galima, per šventes galima viską.“
Siūlo užsienyje populiarių skanėstų
Be spurgyčių sostinės Kalėdų miestelyje galima rasti bandelių, meduolių, žagarėlių, blynelių, keptų kaštainių ir kitų skanėstų.
Blyneliai su įvairiais pagardais kainuoja nuo 6 eurų.
Karšti vafliai kainuoja 3–4,5 euro, priklausomai nuo skonio ir pagardų. Burbulinis vaflis (pasirinktinai su šokoladu, karamele, sirupu, plakta grietinėle ir/ar pabarstukais) kainuoja 5 eurus.
Churros (ispaniškos spurgos) kainuoja 5,50–7,50 euro, priklausomai nuo to, kokių pagardų prie jų norėsite.
Jei nevilioja nė vienas iš šių skanėstų, prekeiviai siūlo Kurtos pyragėlį – desertą, kilusį iš Transilvanijos (Rumunija) regiono. Už vieną tokį pyragėlį reikės mokėti 8 eurus. Norėdami ant jo šokolado ar obuolių tyrės, mokėsite dar 3 eurus.
Už arbatą moka ir 7 eurus
Vilniaus Kalėdų miestelyje – didelis karštų gėrimų pasirinkimas. Prekeiviai siūlo įvairių rūšių arbatos, kavos, karšo šokolado, karšto vyno ir net karšto sidro.
Karšto vyno (taip pat ir nealkoholinio) kainos prasideda nuo 4 eurų už puodelį. Didesnis puodelis kainuoja 6, kai kuriuose kioskeliuose – 7 eurus.
Karštas sidras kainuoja 5 eurus, nealkoholinis variantas (dažniausiai tai obuolių sulčių gėrimas su pagardais) – 3 eurus.
Už karštą šokoladą teks sumokėti 3–3,5 euro, jei norėsite su zefyriukais ar plakta grietinėle – 4,5–6 eurus.
Kakava sostinės Kalėdų miestelyje kainuoja 3–4 eurus. Kavos kaina stipriai nesiskiria nuo parduodamų kavinių tinkluose – kainos varijuoja nuo 2,4 iki 4 eurų.
Pirkėjai taip pat gali rinktis iš įvairių rūšių arbatų. Paprasta arbata kainuos nuo 2 eurų, uogienių arbatų kainos prasideda nuo 3. Arbatos su pagardais (aviečių arbata su medumi, svarainių arbata su cinamonu ir kt.) atsieis 5 eurus. Tiesa, kai kurie pirkėjai žurnalistams teigė matę arbatos ir už 7 eurus.
Kalėdų miestelyje galima įsigyti ne tik gėrimų ar saldumynų. Pirkėjai viliojami mėsos gaminiais, dekoracijomis, dovanų idėjomis.
Vilniaus Kalėdų miestelis veiks iki gruodžio 29 d. vakaro.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
