Moteris sumanė išsiaiškinti, kas tai per „svečias“. Ji pasidalijo drugio nuotrauka „Facebook“ grupėje „Pomidorai, agurkai, paprikos ir kitos sodo ir daržo gėrybės“, kuri turi daugiau nei 92 tūkstančius sekėjų.
„Kolegos, kas tai? Radau šiltnamyje“, – klausė Regina.
Šis įrašas sulaukė susidomėjimo. Jis surinko 127 „patinka“ paspaudimus ir 61 komentaro. O šiuose grupės nariai dalijosi savo spėjimais.
„Koks gražus, kažkas iš naktinių drugių“, – komentavo viena narė.
„Gal pievinis sfinksas? Vikšrai labai gražūs, labai dideli. Minta varpiniais“, – mėgino spėti kita.
„Tik įsileiskit... Bus kaip su šliužais“, – perspėjo trečioji.
Tiesą atskleidė gamtininkas
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su gamtininku Deividu Makavičiumi. Vyras atskleidė, kas tai per drugys ir papasakojo apie jų ypatumus.
„Ten iš tiesų yra drugys, kuris priklauso sfinksams. Lietuvoje sfinksų iš viso yra 18 rūšių, o pasaulyje maždaug 1 500. Tai yra labiau šiltųjų kraštų drugiai.
Jie įprastai skraido naktimis, tačiau jų galima aptikti ir dieną. Dėl jų gyvenimo ritmo nelabai dažnai eilinis žmogus ir pastebi juos.
Dažniau yra pastebimi jų vikšrai. Jie turi specifinę ataugėlę, ragą. Kiti vikšrai atrodo, kaip kirmėlės, o šie – išskirtiniai, stambesnis“, – aiškino pašnekovas, pridurdamas, kad sfinksai – didžiausi Lietuvos drugiai.
Vyras taip pat atskleidė, koks drugys yra pavaizduotas nuotraukoje. Anot jo, jie nėra reti, tačiau žmonių pastebimi tikrai nedažnai.
„Tai nuotraukoje yra pievinis sfinksas. Jie yra vidutinio dydžio sfinksai.
Jų labai gražios spalvos – rožinės, raudonos. Atrodo, kaip tropinis vabzdys, auginamas egzotiniais tikslais, tačiau iš tiesų jis – vietinis.
Daugelis mano, kad pievinis sfinksas turėtų gyventi pievoje. Tai daugiausia jų ir yra aptinkama pievose, tačiau skirtingai nuo mažojo sfinkso, jis labiau prieraišus prie žmonių, jų gyvenamų vietų.
Tai jis aptinkamas ne tik pievose, pamiškėse, bet ir soduose, retesniuose parkuose, sodybose. Ypač, kur auginamos ožkarožės, auga lipikai ar vynuogės, nes jie maitinasi būtent augalais, kuriuos žmonės augina.
Šiaip nėra jie reti Lietuvoje, jie tiesiog rečiau matomi. Žmonės dažniau keistus vikšrus aptinka,.o užaugę sfinksai slepiasi dienos metu.“
Paaiškino, kaip atsidūrė šiltnamyje
D. Makavičius taip pat pateikė kelis versijas, kaip pievinis sfinksas galėjo patekti į Reginos šiltnamį. Anot jo, yra tik du būdai, kaip tai galėjo nutikti.
„Šioje nuotraukoje matosi, kad sfinksas dar daug neskraidė, nes žvyneliai neapsitrynę ir sparniukai neaplaužyti.
Kaip tik dabar yra jų skraidymo pikas. Tai pradžia, priklausomai nuo oro, prasideda gegužės viduryje ir baigiasi rugpjūčio viduryje. O liepos vidurys – jų aktyviausias skraidymo laikas.
Sakykime, rugpjūčio mėnesį, jie ima keisti savo stadijas: būna žali, tada paruduoja, po to nulipa ant žemės ir ieškosi, kur peržiemoti. Tai jie tokius kokonus pasidaro ir ten peržiemoja.
Jam reikia įsirausti į kažkokią vietą ir saugiai glūdėti kokone. Taip jis galėjo atsidurti moters šiltnamyje. Gali būti, kad jis saugioje vietoje tūnojo, paskui išsirito.
Aišku, jis galėjo ir naktį per klaidą įskristi, ypač jeigu moteris augina augalus, kuriais minta šis drugys“, – versijas pateikė specialistas.
Gamtininkas pridėjo, kad ir drugio pavadinimas „sfinksas“ yra ypatingas. Anot jo, taip pavadinti drugį buvo priežastis:
„Sfinksais jie vadinami dėl to, nes tūnodamas vikšras išriečia apatinę kūno dalį ir atrodo, kaip senovinis egiptiečių sfinksas. Tai taip ir pavadinti.“
