„Eurostat“ duomenimis, 2018 metais vidutinės pajamos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje buvo 927 eurai, Latvijoje – 990, o Estijoje – 1342 eurai.
2018 metais Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos buvo žemesnės nei kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje šių prekių kainos sudarė 82 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 93 ir 95 proc.
Nors Lietuvoje vidutinės pajamos yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje – lietuviai maistui išleidžia daugiau.
„Maxima Latvija“ remdamasi nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis suskaičiavo, kad vienas žmogus per mėnesį Lietuvoje maistui vidutiniškai išleidžia 138 eurus. Tai yra beveik 15 proc. gaunamų pajamų. Latviai per mėnesį maistui išleidžia 134 eurus (13,5 proc. pajamų), estai – 170 eurų (12,7 proc. pajamų).
Dėmesys sveikam maistui
Baltijos šalyse atlikta apklausa parodė, kad itin reikšmingų apsipirkimo įpročių pokyčių pastaruoju metu nėra matoma, visgi pastebima, kad šalys daugiau dėmesio skiria sveikesniam maistui.
„Galime daryti išvadą, kad per pastaruosius penkerius metus gyventojų maisto krepšelio turinys reikšmingai nepasikeitė. Tačiau galima pastebėti ir teigiamų tendencijų: visose šalyse daržovių, uogų ir vaisių dalis šiek tiek padidėjo, o aliejų ir padažų vartojimas sumažėjo, taigi sveika gyvensena buvo aktuali“, – sakė „Maxima Latvija“ verslo analitikos departamento direktorė Zane Kaktina.
Lietuviai nuo latvių ir estų skiriasi tuo, kad beveik trečdaliui pirkėjų svarbu išsiaiškinti produktų sudėtį. Kiti svarbūs dalykai pirkėjams: ieškoma, kad produktai būtų pagaminti Lietuvoje, taip pat daugiau dėmesio skiriama ekologiškiems produktams.
Tuo metu Latvijos pirkėjai pasižymi vietinių, Latvijoje pagamintų, ir sezoninių produktų pirkimu. Estai išlieka praktiški ir didžioji dalis perka tik būtiniausius produktus, tačiau taip pat išskiria ir vietinės gamybos svarbą.
„Tai, kad pakankamai didelė dalis Baltijos šalių gyventojų kasdien perka tik būtiniausias prekes, rodo dar vieną tendenciją, kai spontaniški pirkiniai pakeičiami gerai apgalvotais sprendimais ir norima gauti maksimalią grąžą už išleistus pinigus“, – teigė Z. Kaktina.
Lietuvių krepšeliuose karaliauja bananai
Visose Baltijos šalyse didžiąją dalį pirkėjų krepšelio dalį, 43–50 proc., sudaro kasdienio vartojimo prekės: kiaušiniai, pieno produktai, duonos gaminiai, mėsa. Vaisiai ir daržovės sudaro 17–20 proc. pirkėjo krepšelio.
„Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės teigimu, išanalizavus pastarųjų penkerių metų pardavimų duomenis, užfiksuota, kad dažniausiai perkamų maisto prekių sąrašo viršūnėje – bananai.
„Po to seka tikras vasaros ir gerų orų simbolis – arbūzai, kurio pardavimai sezono metu skaičiuojami tūkstančiais tonų, bei kasdienio vartojimo prekės: raikytas batonas, cukrus, sveriamos bulvės, spurga su įdaru, avokadai, glaistytas vanilės skonio varškės sūrelis, svogūnai, plautos lietuviškos morkos“, – dažniausiai perkamų produktų sąrašą vardijo V. Dirulienė.
Nors lietuviai labiausiai iš kitų Baltijos šalių gyventojų analizuoja produktų sudėtį, jų krepšeliuose yra daugiausiai saldumynų – beveik 21 proc. Latviai ir estai saldumynų perka mažiau – jie sudaro apie 17–18 proc. perkamų produktų.
Pastaruoju metu nėra matomų didelių pokyčių ne tik dėl klientų apsipirkinėjimo įpročių, bet ir perkamų maisto produktų pasirinkimo. Visgi, kartais būna išimčių, tačiau dažniausiai tai nėra kardinaliai skirtingų prekių pasirinkimas.
„Populiariausiųjų krepšelio produktai kinta pakankamai retai, nebent vieną ar kitą prekę pakeičia panašus analogas. Tarkime, 2018 m. iš populiariausiųjų dešimtuko itin dažnu ingridientu tapęs avokadas „išstūmė“ plautas morkas“, – sakė V. Dirulienė.
