„Ketvirčio amžiaus palydovų duomenų analizė parodė, kad Kinija, Rusija ir kitos autoritarinės šalys kai kuriais metais padidina savo oficialius BVP rodiklius 15-30 proc.“, – rašo „The Washington Post“.
Leidinys remiasi Luiso R. Martinezo iš Čikagos universiteto tyrimu. Jis aptiko, kad autoritariniai režimai ypač linkę dirbtinai pasikelti skaičius metais prieš rinkimus, o BVP skirtumų autoritarinėse ir neautoritarinėse valstybėse struktūriniais faktoriais paaiškinti neišeina.
Mokslininko tyrimas remiasi naujausiais duomenų šaltiniais: palydovinėmis nuotraukomis, kuriuose yra stebimi naktinio apšvietimo pokyčiai.
„Esminis klausimas, į kurį bandoma atsakyti šiame moksliniame darbe, yra tai, ar demokratijos stabdžių ir atsvarų sistema geba atgrasinti valdžias nuo manipuliacijos informacija, jų pageidavimus pagražinti ekonomikos vaizdą – pareiškė L. Martinezas leidiniui. – Aš bandau atsakyti į šį klausimą sulygindamas pateikiamą BVP (kuriuo yra santykinai lengva manipuliuoti) ir naktinį apšvietimą (kurio duomenis pateikia palydovai ir kuriuo manipuliuoti faktiškai neįmanoma) kaip ekonominės veiklos rodiklį“.
„The Washington Post“ nurodo Browno universiteto tyrimą, kuris buvo atliktas dar 2012-aisiais. Jis parodė, kad naktinio apšvietimo pokyčiai tiesiogiai koreliuoja ekonominio aktyvumo pokyčiais.
L. Martinezas paskirstė šalis pagal jų „Freedom Huose“ vertinimus. Organizacija klasifikuoja jas pagal skalę nuo laisvų iki nelaisvų remiantis tokiomis kategorijomis, kaip žmogaus teisių apsauga ir pilietinės laisvės. Vėliau jis ištyrė, kaip pokyčiai naktiniame apšvietime koreliuoja su BVP rodikliais.
„Priėjau išvados, kad 10 procentų naktinio apšvietimo augimo lygis reiškia 2,4 proc. BVP augimą labiausiai demokratinėse šalyse ir 2,9-3,4 proc. labiausiai autoritarinėse“, – aiškino leidiniui L. Martinezas.
Mokslininkas patikrino, ar gali skirtumas būti paaiškinamas bendra ekonomikos struktūra, tačiau pasirodė, kad ne. „Tačiau jis iš tiesų sugebėjo atrasti, kad skirtingos valstybių politinės charakteristikos gali paaiškinti kai kuriuos skirtumus“, – rašoma „The Washington Post“.
„Įtartinai per staigus BVP augimas, lyginant su naktinio apšvietimo augimu, pasireiškia autoritariniuose režimuose, ir rečiau – ten kur egzistuoja nepriklausomi politiniai (pavyzdžiui, renkama valdžia), ekonominiai (pavyzdžiui, centrinis bankas turi galimybę formuoti monetarinę politiką) ir teisiniai (pavyzdžiui, jeigu yra nacionalinis konstitucinis teismas) institutai“, – aiškino mokslininkas.
Autoritarinės šalys, praeityje valdytos komunistų, buvo ypač linkusios atsiskaityti dėl aukšto BVP. Taip pat autoritarinės šalys savo ekonominius rodiklius buvo linkusios falsifikuoti artėjant rinkimams.
