„Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pozicija dėl finansavimo yra aiški, visai neseniai Seime vyko susitikimas, seminaras, kur praktiškai nebuvo nė vienos institucijos, kuri nebūtų patenkinta finansavimu“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė būsimasis premjeras G. Paluckas.
„Tos problemos yra žinomos ir į jas bus kreipiamas dėmesys taisant 2025 metų šalies biudžetą“, – pridūrė jis.
Socialdemokratas teigė, kad neimprovizuos ir neįvardins, kiek galėtų didėti finansavimas šioms institucijoms.
„Reikia įvertinti visas išlaidų eilutes. (...) Konkrečiai kiek ir kur galima perskirstyti, reikės įvertinti kartu su finansų ministru“, – kalbėjo G. Paluckas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti.
Ketvirtadienį naujos sudėties Seimas imsis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo.
Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų.
Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės. Prognozuojama, kad 2026-aisiais VSD bus skirta 47,6 mln. eurų, 2027-aisiais – 47,8 mln. eurų.
VSD direktorius Darius Jauniškis biudžetą yra prašęs padidinti bent 15 mln. eurų.
Lapkričio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime inicijavo statutinių įstaigų vadovų diskusiją, kuri buvo skirta aptarti sisteminius iššūkius, kaip finansavimas ir darbo užmokestis, kurie lemia pareigūnų migraciją tarp institucijų.
Joje statutinių įstaigų vadovai skundėsi personalo senėjimu bei stygiumi, nepakankamu finansavimu.
