Jis apima nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimą kartu su Izraelio valstybe.
Nors šiuo metu Palestinos valstybingumą yra pripažinę daugiau nei trys ketvirtadaliai Jungtinių Tautų narių, to nėra padariusios didžiosios Vakarų šalys: Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Europos Sąjunga.
„Aš asmeniškai palaikau dviejų valstybių principą. Šis principas yra sudėtingas su savo įgyvendinimu, ypač matant dabartines pastarojo meto, jeigu leisite taip švelniai pavadinti, aktualijas“, – antradienį Seime sakė politikas, paklaustas, ar palaiko Palestinos valstybės pripažinimą.
„Todėl čia reikalingas visos tarptautinės bendruomenės sutarimas ir pastangos, jog ši dviejų valstybių koncepcija vis dėlto rastų kelią į įgyvendinimą. Kol kas, deja, matome judėjimą priešinga kryptimi, ir tai tikrai nedžiugina“, – tvirtino jis.
Palestinos pripažinimo klausimas ypač tapo itin aktualiu pernai prasidėjus „Hamas“ bei Izraelio karui.
Šių metų gegužę Ispanija, Airija ir Norvegija oficialiai pripažino Palestinos valstybę, tikintis, kad jų pavyzdžiu paseks kitos šalys ir taip pavyks pasiekti taiką.
Vis tik Palestinos valstybingumo pripažinimas sukėlė aštrių nesutarimų 27 šalis vienijančioje Europos Sąjungoje.
Dauguma Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas, teigia norinčios vieną dieną pripažinti Palestinos valstybingumą, tačiau ne anksčiau, nei bus išspręsti opūs klausimai, įskaitant galutinių sienų nustatymą ir Jeruzalės statusą.
