Kadenciją baigiantis žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako nežinantis, kas bus naujas ministras, tačiau jam iššūkių tikrai netrūks.
Kitų metų valstybės biudžete sektoriui numatyti papildomi įpareigojimai, tačiau be papildomo finansavimo. ES parama ir toliau bus mokama, tačiau atsiradus naujiems reikalavimams, ūkininkavimas turės gerokai keistis.
„Nesu ūkininkas, tik bernas pas ūkininkę“, – juokauja ministras, tačiau rimtai pripažįsta, kad tik daugiau nei metus vadovavęs ministerijoje nesitikėjo, kad per šį laiką užgrius net kelios skirtingos krizės. Apie visa tai – interviu su ministru A. Palioniu.
Kiek koronavirusas šiemet realiai paveikė žemės ūkio sektorių? Juk žemdirbiams praktiškai nereikėjo izoliuotis, jie galėjo dirbti įprastai, bet to ir derlius šiemet neblogas.
Na, derlius yra derliumi. Aš manau, kad kiekvieną gyventoją daugiau ar mažiau paveikė pandemija. Nepamirškime, kada ji prasidėjo. Jeigu žiūrėtume į žemės ūkį, tai buvo pagrindinis darbymetis, pagrindiniai darbai.
Kovojant ar sugyvenant su pandemija tikrai neturėjome jokios patirties ar žinių. Tuo labiau, kad sumaištį įvedė ir labai daug nepatogumų ji sukėlė, nes tuomet pavasarį buvo ir pasėlių deklaravimas.
Su tais sunkumais susidūrė visi be išimties. Ir žemės ūkio žmonės ir tie, kurie aptarnauja žemės ūkį.
Pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas. Jį tvirtinant Vyriausybėje sakėte, kad žemės ūkio sektoriui ateityje numatomi didesni įsipareigojimai, tačiau papildomų lėšų tam neskiriama. Kuo, jūsų vertinimu, kitų metų biudžetas nepalankus žemės ūkiui?
Čia yra labai daug dalykų. Jeigu žiūrėtume pagal mūsų kuruojamas įmones ar įstaigas, pavyzdžiui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) reikalingos lėšos Žemės ūkio paramos administravimo informacinei sistemai atnaujinti.
Neįgyvendinus tos sistemos atnaujinimo ir technologinio modernizavimo darbų, NMA bus vėl ribojama galimybė orientuotis į paramos teikimo mechanizmo supaprastinimą, administravimo proceso optimizavimą.
Toliau, nuo kitų metų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavedama nauja funkcija – kontroliuoti susietąją paramą už mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, avis. Tam irgi nenumatyta lėšų.
Taip pat labai svarbi ir aktuali yra jau nuo kitų metų lapkričio startuojanti sistema. Lietuva turi perkelti ES direktyvą dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje.
Įstatymo projektas paruoštas. Jame numatyta, kad kontrolės ir priežiūros institucija bus Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Natūralu, kad jiems reiks ir žmonių vykdyti tą funkciją, tad ir pinigų reikėtų kitiems metams. O jie iš viso nėra nenumatyti, kaip visada ministerija turės ieškoti iš jai skirtų asignavimų.
O kaip bus su ES parama kitoje 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje? Kokie didžiausi pokyčiai numatomi?
Iš principo keičiasi supratimas – žaliasis kursas, nuo lauko iki stalo strategijos. Iš principo keičiasi ir supratimas dėl klimato kaitos. Reikėtų žiūrėti, ar kalbame apie atskiras priemones, ar bendrus paramos principus?
Jūs pats ūkininkas, bent taip nurodote biografijoje, kurią skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Taigi, žiūrint paprasto ūkininko akimis – kas iš esmės keisis, kokios didžiausios permainos laukia?
Na, aš ne ūkininkas, aš tik bernas pas ūkininkę (juokiasi, – aut. past.) ir esu labai mažas, su 10 ha žemės.
Bet jeigu rimtai, mes suprantame, kad žemės ūkis turės persitvarkyti. Ir persitvarkymas nereiškia, kad kažkas kažką turėtų riboti, nedaryti. Bet ūkininkai turės savo veiklą vykdyti visiškai kitaip. Naudą turės turėti ne tik pats ūkis, bet ir gamta.
Turės būti padidinti ekologinių pasėlių plotai, turės būti gerokai plačiau naudojamos neariminės technologijos. Beje, pas mus net ir supratimas apie neariminę technologiją dar skirtingas.
Jau dabar pasėlius deklaravusių ūkininkų prašėme uždėti varnelę, jeigu jie naudoja nearimines technologijas. Apsidžiaugėme, nes pamatėme, kad nearimine technologija apdirbama apie 241 tūkst. ha. Tik vėliau pamatėme, kad kai kurie ūkiai pažymėjo ir tuos laukus, kuriuos tiesiog suskuta – nenaudoja plūgų, bet suskuta ir užsėja. Tai nėra neariminė technologija.
Vis dėlto ji gerokai brangesnė nei įprastinė ariminė. Vadinasi, ją naudojantys ūkininkai tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti turės išleisti gerokai daugiau pinigų?
Galiu pasakyti, kad kurį laiką ir pačioje ministerijoje dėl jos buvo gana daug nežinomybės. Galvojome, kad ji pasiteisins tik stambiuose ūkiuose, kurie turi galingą techniką, specialias sėjamąsias.
Vis dėlto pasidomėjus giliau, paaiškėjo, kad neariminė technologija nėra kažkas tokio. Net ir traktoriui „Belarus“ yra skirtos tokios sėjamosios. Aišku, jos yra brangesnės už standartines, bet gerokai efektyvesnės. Pavyzdžiui, apsėti su ja 1 ha lauką reikia tik 6 litrų kuro. Sėjant įprastiniu būdų, tai yra, ariant, kultivuojant ir sėjant tą patį lauką, kuro reikės bent 4 kartus daugiau.
Taigi naudodami neariminę technologiją ne tik sutaupome, bet ir prisidedame prie iškastinio kuro naudojimo mažinimo, ir prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo – taip mažėja CO2 emisija žemės ūkio sektoriuje.
O koks derlius naudojant tokią technologiją?
Kaip tik pats buvau natūroje pažiūrėti viename ūkyje. Vis kvietė pažiūrėti nuo rudens, kaip atrodo žiemkenčiai, bet norėjau juos pamatyti prieš kūlimą. Vaizdas toks: atvažiavome vieškeliu ir laukas toks pats lygus kaip kelias.
Nors tame ūkyje Rokiškio rajone žemės našumas tik 22 balai, galima būtų tik pavydėti, kaip jie gražiai atrodė. Aišku, tai yra sunkaus ir kantraus darbo rezultatas, nes ūkis tokią technologiją jau naudoja apie 13 metų. O reikia bent 5–6 metų, kad nustojus arti lauką jame susiformuotų reikiama bioįvairovė.
Pastaruoju metu dažnai kalbama apie tai, kad žemės ūkis turi daug mokestinių lengvatų, privilegijų, tad jis turėtų labiau prisidėti prie bendrų valstybės finansų. Ką manote apie tai?
Ir aš pats ir kiekvienas ūkininkas tikriausiai mano, kad geriausia yra gyventi iš to, ką pats uždirbai. Bet jei žiūrėtume globaliau, tai vis tiek žemės ūkis yra specifinė ūkio šaka.
Visų pirma jis atlieka gyvybiškai svarią funkciją apsirūpinti kokybiškais, sveikais maisto produktais. Visos šalys turi siekti, kad šis tikslas būtų prieinamas. Turiu omenyje ne tik ES, bet ir JAV, ir kitas šalis. Visos jos vien ar kitu būdu dotuoja žemės ūkį.
Jei žiūrėtume Europos mastu, tai yra žemės ūkio politika ir jos konkurencinės sąlygos yra griežtai reguliuojamos. Mūsų ūkininkai neturi kokių nors išskirtinių sąlygų, palyginti su kitų šalių ūkininkais. Visi gauna ir tiesiogines išmokas, ir kitas subsidijas.
Kai kurias subsidijas jie gauna ir už tam tikrą padarytą darbą, kuris, pavyzdžiui, susijęs su klimato kaita. Tai apriboja jo gaunamų pajamų kiekį arba padidina sąnaudas ir tai yra kompensuojama.
Jeigu nebūtų šio kompensavimo ar subsidijų, tuomet mes, vartotojai, pajustume tą per didesnes maisto kainas. Taigi visame pasaulyje ir yra subsidijos žemės ūkiui, kad maistas būtų visiems prieinamas.
Ministru išbuvote gana neilgai, bet kokį svarbiausią darbą ar pasiekimą per tą laiką išskirtumėte? Kokį nepavykusį darbą išskirtumėte?
Nemėgstu apie save girtis, visada maloniau girdėti, kai įvertina žmonės iš šono.
Ministru buvau kiek daugiau nei metus. Praėjusį rudenį gaisras padangų perdirbimo įmonėje Alytuje buvo tikrai didelis iššūkis ir nežinomybė. Reikėjo aiškintis, kas yra dioksinai ir daugelį kitų dalykų, apie kuriuos anksčiau niekada negalvojau. Atrodė, kad nieko blogesnio negali įvykti. Tačiau pavasaris parodė, kad buvau neteisus – atėjo koronavirusas.
Vis dėlto dabar žiūrint, ką pavyko nuveikti, manau, kad tikrai nemažai buvo sutelkta finansavimo smulkiems ūkiams. Pažiūrėjus – visai nemažos sumos.
Be to, kadangi ir apklausos, ir visi duomenys iš ministerijos sistemų rodė, kad mūsų ūkininkų amžius vis didėja, o jaunų žmonių į žemės ūkį pastaraisiais metais įsilieja vis mažiau. Taigi koncentravomės į šią sritį: skelbėme papildomas priemones jauniems ūkininkams, papildomas priemones skyrėme ir šeimos ūkiams. Tikrai tuo džiaugiuosi.
Įtraukėme naujus šeimos ūkius, kurie negalėjo pasinaudoti smulkių ūkių parama nei 2007–2013 m., nei 2014–2020 m. finansinės perspektyvos priemonėmis, taip pat smulkius pieno ūkius iki 10 karvių.
Kaip manote, kas bus kitas žemės ūkio ministras ir ko jam palinkėtumėte? Kokie didžiausi iššūkiai jo arba jos laukia?
Kas bus kitas ministras, turbūt reikėtų klausti būsimos premjerės. Gandų gali būti daug, bet aš nemėgstu jais tikėti. O iššūkių žemės ūkyje niekada netrūksta. Jeigu šiemet gerus metus dovanojo gamta, tai patys matome su kokia pandemija susidūrėme. Nežinau, kas geriau – sausra ar koronavirusas.
Naujam ministrui nuoširdžiai linkiu sėkmės, nes iššūkių netrūksta ir netrūks. Jei ateisiantis žmogus, kuris pakeis mane, nebijos darbo, tai su būsimais iššūkiais susitvarkys.
Ir, savaime suprantama, taip pat norėčiau padėkoti visai komandai, ministerijos darbuotojams, be kurių iš viso būtų buvę sunku ką nors nuveikti per šį laikotarpį.
Paskutinis klausimas: kokioje naujo Seimo frakcijoje planuojate dirbti, kaip apskritai jame įsivaizduojate savo darbą?
Natūralu, kad Socialdemokratų darbo partija Seime frakcijos nesudarys, tad pradžioje teks dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje. Tačiau šnekamės su kolegomis, kad vis dėlto yra visos galimybės sukurti atskirą frakciją. O šiaip aš norėčiau būti ištikimas tradicijai ir dirbti Biudžeto ir finansų komitete. Bet viskas priklausys nuo būsimos frakcijos dydžio ir jai teksiančios kvotos.
