Valdžia tikina siekianti, kad kuo mažiau vaikų gyventų valdiškuose namuose. Todėl Seimas dar patobulino Šeimynų įstatymą. Anot politikų, tai turėtų skatinti steigtis daugiau šeimynų.
LTV „Panoramos“ aplankytai šeimynai, gyvenančiai Šiaulių rajone, ne visuomet vieno duonos kepalo užtenka pietums. Prie stalo kasdien susėda ap
ie dešimt žmonių, o savaitgaliais ar per šventes dar daugiau, mat grįžta vyresnieji vaikai. Daugiau kaip prieš dešimtmetį įsikūrusi šeimyna teigia, kad be savo ūkio neišsiverstų. „Manau, globos namai yra valdiškos įstaigos, tai jais ir valdžia labiau rūpinasi nei mumis, o čia pasiėmėt ir jūsų problemos“, – sako šeimynos steigėjas Aloyzas Kairys.
„Reikėtų, kad savivaldybė norėtų, jog būtų šeimynų, o ne trukdytų“, – mano šeimynos steigėjas Zosė Kairienė.
Kad gyvuoti šeimynai nėra paprasta, sutinka ir politikai. Tačiau patobulinę prieš metus priimtą Šeimynų įstatymą tikisi, kad vis dėlto jų Lietuvoje daugės. Pataisomis pasirūpinta, kad sumažėjus vaikų šeimynoje finansavimas nebūtų pakeistas. Šiuo metu už vieną šeimynos vaiką valstybė moka 1040 litų.
Parlamentarai siekia, kad dar daugiau vaikų patektų ne tik į šeimynas, bet ir į šeimas. Todėl Vyriausybei jau yra pasiūlyta suvienodinti išmokas, mokamas už globojamą ir šeimynoje gyvenantį vaiką. Dabar už paimtą globoti vaiką valstybė moka perpus mažiau nei už gyvenantį šeimynoje – tai yra 520 litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministras dėl šio siūlymo nusiteikęs skeptiškai.
„Negalėtume daryti analogijos dėl to, kad šeimynos dalyviai yra žmonės, kurie apsisprendė įsteigti šeimyną. Pusė tos gaunamos išmokos skiriama būtent vaiko reikmėms, kita pusė yra organizavimui, šeimynos visam gyvenimui, tai yra ir socialinė draudimo įmoka, ir gyventojų pajamų mokestis“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Vienoje šeimynoje gyvena nuo šešių iki dvylikos vaikų, o per pastaruosius kelerius metus vaikus globojančių šeimų sumažėjo trimis šimtais.
