Ten jie neva atliks stebėtojų vaidmenį pseudoreferendumuose, kuriuose bus sufalsifikuotas balsavimas dėl Donbaso prijungimo prie Rusijos. O vėliau žada tapti ir karo žurnalistais – neva parodys žmonėms visą tiesą apie tai, kas vyksta kare.
Tik žinoma, iš rusiškosios pusės. Mūsų politikai sako, kad tai akivaizdi valstybės išdavystė ir ragina prokurorus taikyti propagandistams atsakomybę. Bet pati prokuratūra nuo visuomenės slepia net ir tai, ar Kremliui tarnaujantiems paleckininkams yra pareiškusi įtarimus anksčiau pradėtuose tyrimuose.
Po kelionių į Minską ir Maskvą, kurių metu šlovino mums priešiškus režimus ir kritikavo Vakarai, paleckininkams atėjo metas vykti ir į karą. Jie paskelbė išsiruošę į rusų okupuotą Donbasą Ukrainoje: „Iš pradžių būsime stebėtojais referendume, ten, kaip žinia, 4 srityse vyks referendumai, tai mes viską pamatysime savo akim, įsitikinsime, ar tikrai žmonės ateis, ar sąžiningai prabalsuos, ar tikrai nori žmonės tapti dalimi didžios šalies.“
Nei Lietuvoje, nei vakaruose niekas net neabejoja, kad teisingo referendumo rusų okupuotose srityse tikėtis net neverta. Bet jau dabar galima įtarti, kad paleckininkai ištrimituos, jog viskas vyko sąžiningai ir sklandžiai.
„Aš tikrai traktuočiau, kaip valstybės išdavystę. Mažų mažiausiai tai yra pagalba kitai valstybei. Baudžiamasis kodeksas turėtų įsijungti ir mūsų tarnybos, mano požiūriu, turi reaguoti“, – teigia nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Švenčionienė vadovauja įkurtam „Tarptautinės geros kaimynystės forumui“. Jį prokurorai jau prašo teismo likviduoti. Taip pat dar rugpjūčio pradžioje pradėjo tyrimą pagal baudžiamojo kodekso straipsnį „dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos respubliką“.
„Kokia stadija tyrimo, yra pareikšti įtarimai, nėra pareikšti įtarimai? — Taip, gerbiamas žurnaliste, tikrai galiu jus patikinti, kad tyrimas vyksta. Jūs suprantate, kokia tai yra byla, kokia tai yra situacija, todėl išsamesnės informacijos aš tikrai neteiksiu“, – sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Prokurorai iki šiol niekad neslėpdavo, ar kokiame nors pradėtame tyrime yra įtariamųjų, ar, pavyzdžiui, specialiųjų liudytojų. Bet dėl Švenčionienės viskas kitaip.
„Šiuo metu tikrai jums negaliu teikti išsamesnės informacijos. — O kodėl? Nes niekad neslėpdavo prokuratūra tokio dalyko. — Jūs suprantate, kokia tai yra byla, jūs suprantate, kokia tai yra situacija? Mes tikrai negalime atskleisti visų duomenų ir visos informacijos, ką mes atliekame ikiteisminiame tyrime“, – kalba N. Grunskienė.
Generalinė prokurorė sako, kad pareigūnai su šiuo tyrimu dirba intensyviai. Tą patį kartoja ir įslaptintą informaciją gaunantys politikai.
„Aš nė kiek neabejoju, kad mūsų institucijos tikrai mato viską, kas vyksta, ir tai, kad galbūt jos kasdien apie tai nekalba, tai tiesiog yra toks darbas. Siūlyčiau pasitikėti mūsų institucijomis ir pasikliauti jų išmintimi ir gebėjimu dirbti savo darbą“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Tikrai mūsų teisėsaugos institucijos dirba, pasitikėkime jais“, – sako L. Kasčiūnas.
Dabar įstatymas numato, kad baudžiami asmenys, kurie padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Bet įrodyti, kad skleisdami rusišką propagandą ir melą paleckininkai padeda veikti prieš Lietuvą, gali būti nelengva. Todėl Kasčiūnas sako jau pirmadienį registruosiantis įstatymo pakeitimą. Vietoj žodžio „padėjimas“ atsiras „veikimas“, o vietoj „prieš Lietuvos Respubliką“ atsiras „prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus“.
„Ar teisingai suprantu, kad dabar turimų instrumentų mums šiek tiek nepakanka, ir būtent šitas įstatymo projektas leistų tokius žmones, kurie keliauja į Donbaso pseudoreferendumus, patraukti atsakomybėn? — Tikrai taip, tai yra galimybė turėti daug lankstesnį ir labiau tokiom situacijom pritaikytą Baudžiamąjį kodeksą“, – aiškina L. Kasčiūnas.
Tiek Lietuvos, tiek ir Rusijos propagandistai jau ne kartą yra apkaltinę Lietuvą, kad čia neva persekiojami kitaminčiai: „Mes važiuojame iš demokratinės šalies, kur žodžio laisvė, judėjimo laisvė, politinės pažiūros, religinės pažiūros nėra apribojamos.“
„Vis dėlto, teisė reikšti laisvai mintis ir įsitikinimus, jinai nėra absoliuti teisė ir ji gali būti ribojama“, – teigia konstitucinio teismo pirmininkė Danutė Jočienė.
Konstitucijoje įrašyta, kad draudžiama ir karo propaganda ir dezinformacija. Vis tik dažnai Švenčionienė su bičiuliais tiesiog balansuoja ant įstatymo ribos. Be to, gudriai galėjo suplanuoti ir savo išvyką į Donbasą. Prisistato žurnaliste:
„Po referendumo mes važiuosime kaip karo korespondentai į karštus taškus ir filmuosim dar papildomai be referendumo, pateiksime dar ir kitokios medžiagos.“
„Galvoju, kad Lietuvos žmonės supras, kas tai yra žiniasklaida. Žiniasklaida yra labai rimta jėga, antra po politinės.“
Kai propagandistai prisidengia žurnalistų vardu, teisėsaugai būna dar sunkiau įrodyti, kad buvo pažeisti įstatymai.
„Demokratija tuo ir skiriasi nuo diktatūros, čia ne neįgalumo dalykas, bet negalima paimti, kaip Lukašenka lazdų ir eiti daužyti žmonių į gatvę. Vien dėlto, kad jie mano kitaip, ir jie mano, kad prezidentas suklastojo rinkimus. Nu negalime mes taip daryti“, – sako teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Pačių paleckininkų lyderis Algirdas Paleckis dabar niekur keliauti negali – jis sėdi kalėjime, nes buvo šešiems metams nuteistas dėl šnipinėjimo Rusijai.
