Tik keturios šalies politinės partijos būtų galėjusios pretenduoti į Seimą, jeigu parlamento rinkimai būtų vykę lapkričio mėnesį. Seimo mandatų dalybose tuomet rinkėjų valia būtų dalyvavę socialdemokratai, "darbiečiai", "tvarkiečiai" ir konservatoriai su krikščionimis demokratais.
Po praėjusių Seimo rinkimų viešosios nuomonės apklausose nuolat pirmavusi, o pastaraisiais mėnesiais žemyn smunkanti valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai lapkritį iš minėtos ketveriukės būtų surinkusi mažiausiai rinkėjų balsų - 8 proc. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumenko 1 procentiniu punktu, o nuo rugsėjo mėnesio ketinančių už ją balsuoti sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Tuo tarpu gerokai konservatorius ir krikdemus lenkiantys opoziciniai socialdemokratai gerina savo pozicijas. Jei lapkričio pabaigoje būtų vykę Seimo rinkimai, už Lietuvos socialdemokratų partiją būtų balsavę 17 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas padidėjo 3 procentiniais punktais.
Taip pat opozicinės Darbo partija bei partija Tvarka ir teisingumas lapkritį šiek tiek prarado rinkėjų simpatijų, tačiau ir gautas apklausos rezultatas garantuotų sėkmingą patekimą į parlamentą.
Už apklausos antroje vietoje dabar esančią Darbo partiją lapkritį būtų balsavę 14 proc. rinkėjų - 2 procentiniais punktais mažiau nei prieš mėnesį.
Į trečiąją vietą pakilusi partija Tvarka ir teisingumas sulauktų 9 proc. potencialių rinkėjų palaikymo - tik dešimtosiomis dalimis mažiau nei spalį.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" lapkričio 23-30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, kitoms partijoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Už Naująją sąjungą (socialliberalus) balsuotų 4 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas sumenko 2 procentiniais punktais ir ji smuktelėjo žemiau patekimui į Seimą reikalingų 5 proc.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, kaip ir prieš mėnesį, būtų parėmę apie 4 proc. apklaustųjų.
Liberalų ir centro sąjungai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai savo balsus skirtų po 2 proc. respondentų. Šių partijų palaikymas išliko nepakitęs.
Už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Pilietinės demokratijos partiją, Žemaičių partiją, partiją "Frontas", Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą, Tautos prisikėlimo partiją bei Lietuvos rusų sąjungą lapkričio mėnesį būtų balsavę apie 1-2 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Trečdalis - 34 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kurią partiją palaikytų per Seimo rinkimus arba jie dabar yra nusiteikę nedalyvauti parlamento rinkimuose.
