Tačiau dramaturgiją teatro scenoje pakeitė ne ką menkesni išbandymai teismo salėje, kur taip pat netrūksta intrigų bei įvairių išgyvenimų. Taip pat ir streso, kurio bėgant metams, anot tv3.lt pašnekovės, nė kiek nesumažėjo.
Apie darbo kurorte esančių teismo rūmų ypatumus, įprastai tenkančias bylas ir iššūkius bei būdus, kurie padeda atsipalaiduoti, pokalbis su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja D. Vercinske.
Ar nuo pat mažens turėjote svajonę tapti teisėja? – paklausėme D. Vercinskės.
Baigiau mokyklą 1988 metais ir stojau į aktorinį, bet nepavyko. Tada grįžau į Klaipėdą dirbti. Mano a.a. tėtis buvo prokuroras ir pasiūlė pabandyti. Kitais metais nebebuvo aktorių atrankos ir man reikėjo rinktis – dirbti arba stoti kažkur. Tada aš stojau į Klaipėdos konservatorijos režisūrą, taip pat į teisę. Ir pasirinkau studijuoti pastarąją profesiją.
Kaip vertinate šį pasirinkimą šiandien?
Nežinau, kaip būtų buvę, jei būčiau tapusi aktore. Negali lyginti profesijų, kai nesi jų išbandęs. Bet man atrodo, kad aktore būti būtų buvę lengviau, nors to ir neišbandžiau. Kartais kai nueinu į spektaklius ir „pasimatuoju“ kokį vaidmenį, tada pagalvoju, kad tas ar kitas man visai būtų tikęs (šypsosi - aut. past.).
Kodėl teatras jūsų gyvenime yra toks svarbus?
Manau, kad teatras gali išgelbėti mus visus nuo įtampos darbe, kuri lydi kiekvieną akimirką. Taip pat pavyksta užsimiršti važiuojant riedučiais, čiuožiant slidėms, žaidžiant lauko tenisą. Mane taip pat ramina jūra, miškas. Pradedu maudytis balandžio mėnesį ir baigiu spalį.
Kada prasidėjo jūsų teisėjos karjera?
Teisėja dirbu nuo 1999 m., jau 26 metai eina. Dirbau Klaipėdoje, tada kilau karjeros laiptais ir tapau Palangos teismo pirmininke. Prasidėjo reformos ir likau Palangoje, nors gyvenu Klaipėdoje. Kodėl? Iš tikrųjų labai nemėgau Palangos, į kurią nenorėdavau važiuoti. Bet čia padirbusi, pradėjau galvoti, kad būčiau galėjusi čia gyventi, o dirbti Klaipėdoje.
Ar per ilgametę karjerą įtampos darbe nesumažėjo?
Ne, nesumažėjo. Su metais atsiranda įtampa dėl išsiugdytos atsakomybės. Atrodo, tu nejauti tos įtampos, bet viduje kažkas vyksta. Aišku, tu gerai jautiesi pareigose, nes įgyta patirtis atriša rankas, bet ta įtampa vis tiek yra, ji niekur nedingsta.
Kokios bylos dominuoja Palangos teismo rūmuose?
Palanga keičiasi ir kriminalinių nusikaltimų tikrai mažėja. Ypač sezono metu sumažėjo vagysčių, panašaus pobūdžio nusikaltimų. Čia vyrauja bylos dėl turtinių, daiktinių santykių. Beveik neturime bylų dėl skolų už vandenį ar elektros energiją. Žmonės yra pakankamai turtingi, kurie čia gyvena ir mokesčius susimoka. Čia vargšas yra tik vienas kitas, kuris valstybės padedamas gyvena socialiniame būste.
Turime daug paveldėjimo, sandorių ginčijimo bylų. Turime nemažai neteisėtų statybų bylų, bendraturčių ginčų dėl tvoros, kelio. Rimtos bylos. Pastebiu, kad sumažėjo girtų vairuotojų, vagysčių atvejų. Nors dar išliko tas, kad sėdėdami prie stalo žmonės nesugeba gražiai išsiskirstyti. Poilsis dar yra neatsiejamas nuo alkoholio. Todėl turime ir nosių sulaužytų, dantų išmuštų.
Kokia situacija su bylomis dėl prabangios žemės Palangoje?
Mūsų didelis skaudulys yra Šventosios nameliai. Dar yra savininkų, kurie negali patikėti, kad juos reikia nugriauti. Net ir kai kuriuos tuos, kurie jau yra renovuoti. Turime didelį skaudulį, kurį bandėme išspręsti, bet po kelių Aukščiausiojo Teismo sprendimo vėl viskas prasideda iš naujo. Vis atsiranda spragų, kuriomis bandoma pasinaudoti. Žemė Palangoje yra tikrai brangi, todėl kova kartais užverda ir dėl menkiausio lopinėlio.
Kokia situacija dėl narkotinių medžiagų pajūryje?
Aš tokių bylų neturiu. Bet kaip žmogus esu girdėjusi, kad padėtis yra prasta. Ir problema yra didelė.
Kokia jūsų nuomonė, kad už nužudymą ar narkotines medžiagas galima susilaukti tokios pačios, pavyzdžiui 10 metų, įkalinimo bausmės?
Aš pirmiausia kalbu apie gyvybės vertę. Reikia galvoti, kad žmogaus gyvybės nebevertiname. O dėl bausmės dydžio, tai labai blogai, kad mūsų visuomenė nesupranta, ką teismai daro. Teismas gali skirti tik tokią bausmę, kokia įvardyta įstatyme ir nieko kito. Esame savotiškai įkalinti.
Žinoma, vertini daug aspektų – kiek kartų žmogus teistas, kas atsitiko, kad jis taip pasielgė. Gal vaikų turi, bet esmė, kad esi tokiose žirklėse ir negali iš jų išeiti. Taip, kartais yra numatytos neproporcingos bausmės.
Kokio pobūdžio bylas pavyksta išnagrinėti greičiau ir kada procesas pasmerktas užsitęsti?
Turime bylų, kurias įrėmina terminai. Yra šeimos bylos, kurias reikia išnagrinėti greičiau. Ypač, kai susiję su vaikais. Taip pat socialiai saugomų asmenų bylos, kur žmogus laukia sprendimo, kuo greičiau. O visos kitos priklauso nuo situacijos. Kartais eilinė byla išsitęsia, o ta, kuri turėtų užtrukti, baigiasi greita taikos sutartimi.
Ar daug klaidų daro ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, kurias po to teismams tenka taisyti?
Įprastai mes išsitaisome smulkias klaidas. Labai retai būna, kai dėl tų klaidų tenka išteisinti žmogų.
Ar pasitaikė daug situacijų, kai jums žmogiškai norisi paskirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymai?
Jei tik išsitenku į įstatymo raidę, man žmogiškasis faktorius yra labai svarbus. Neturiu misijos nuteisti, uždaryti. Juk svarbiausia, kad žmogus suprastų ir pasitaisytų. Tikiu, kad sveiko proto žmogus turi pradėti galvoti. Žmogus teismo salėje prisiekinėja viskuo, kad pasitaisys. Bet kai jis būna 17 kartų teistas, jau nebelabai ir tiki.
