Jūros bangų nuniokoti Palangos paplūdimiai artimiausiu metu bus apdangstyti šakomis ir sutvirtinti poliais, o veiksmingesnių gelbėjimo priemonių, jei bus lėšų, ketinama imtis pavasarį.
Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje susirinkę įvairių institucijų atstovai nutarė apardytas kopas pirmiausia uždangstyti medžių šakomis ir sutvirtinti poliais. Vien Palangos rekreacinėje zonoje tai kainuos apie 83 tūkst. litų, kurie bus paimti iš 200 tūkst. litų sumos, šiemet Aplinkos ministerijos skirtos pajūrio juostai tvarkyti.
Panašūs darbai turi būti atlikti ir prie Karklės kapinaičių.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija, specialistai nutarė iki pavasario atidėti kopų pynimą apsauginėmis žabų tvorelėmis. Kadangi ruduo ir žiema pajūryje yra vėjų bei audrų sezonas, dabar, specialistų teigimu, jos gali būti nuniokotos.
Specialistų nuomone, šiuo metu taip pat netikslinga į Palangos pajūrį atvežti smėlio, kuris iškasamas gilinant ir platinant Klaipėdos jūrų uostą. "Jeigu smėlį dabar pradėtume vežti prie Palangos, žiemą jūra jį nuplautų", - teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Palangos rekreacinėje zonoje smėlis bus pradėtas pilti tik prie tilto pastačius specialų hidrotechninį įrenginį, vadinamąją buną, kuri sulaikys bangų mūšą, povandeninių srovių išnešamą smėlį. Pasitarime nutarta, kad šio įrenginio techninis projektas turi būti parengtas iki pavasario, kai po audrų sezono bus pradėti intensyvūs krantų atkūrimo ir apsaugos darbai.
L.Budrys BNS sakė, jog jei bus skirtas finansavimas, šio įrenginio statybas ketinama pradėti pavasarį. Jis pridūrė, jog statybos darbams reikėtų daugiau nei pusės milijono litų.
Taip pat numatytos konkrečios pakrantės vietos, kurios bus "maitinamos" atvežtiniu smėliu. Beje, ne visas gruntas, kuris iškasamas gilinant Klaipėdos uostą, gali būti pilamas paplūdimyje. Tam reikia tik švaraus smėlio, o jis sudaro apie 30 proc. viso iškasto grunto. Išpilant smėlį nuostolių gali patirti žvejai verslininkai, todėl per pasitarimą sutarta, kad su jais bus derinamas išpylimo laikas, vieta ir grafikai.
Susirūpinimą jūros niokojamu paplūdimiu šią savaitę išreiškė prezidentas Rolandas Paksas bei Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Praėjusį šeštadienį Baltijos pajūryje smarkavęs 13-15 metrų per sekundę stiprumo vėjas apie pusantro kilometro ilgio Palangos paplūdimių ruože jūros bangas pristūmė prie pat kopų. Daugelyje vietų į jūrą buvo nuplauta apie 3-5 metrus kopų, paplūdimyje susiformavo 2 - 4 metrų aukščio skardžiai, jūra nuplovė ir kopas tvirtinusias medines užtvaras.
Daugiausia rūpesčių dabar kelia žemyninio kranto būklė, nes šis ruožas ilgą laiką nebuvo tinkamai tvarkomas.
Pagal Aplinkos ministerijos šiemet patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą, vienkartiniam viso žemyninio kranto sutvirtinimui ir apsaugai reikėtų apie 5,6 milijonų litų, o jo priežiūra kainuotų nuo 250 iki 750 tūkst. litų kasmet.
Pajūrio juostos tvarkymo programa numato daug kranto tvarkymo priemonių.
Aplinkosaugininkų teigimu, visame Lietuvos pajūryje sudėtingiausia padėtis yra 1680 metrų Palangos pajūrio ruože nuo Palangos tilto iki Birutės kalno iškyšulio. Jam sutvarkyti reiktų 2,2 milijonų litų.
Tuo tarpu, skirtingai nuo žemyninio kranto, Kuršių nerijos krantas tvarkomas. Pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą šio kranto ruožo vienkartinis sutvarkymas kainuotų 570 tūkst. litų.
BNS
