J. Pirožnikas pastebi, kad tendencija gerėja – nors greitai pokyčiai nevyksta, kasmet lietuviai tampa vis mandagesni, kultūringesni, atsargesni, vartoja mažiau alkoholio ir atidžiau prižiūri vaikus.
Šiemet gelbėtojams jau teko skubėti į gelbėjimo operaciją, Nemirsetoje jie išgelbėjo nepatyrusį kaituotoją – vyrui nuplaukus toliau nuo kranto susilpnėjo vėjas, sutraukė mėšlungis. Laimei, nelaimėlį laiku pastebėjo ant kranto buvusi draugė, kuri iškvietė gelbėtojus.
Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas pažymi ir tai, kad šiemet vanduo Baltijos jūroje šaltas, tačiau vandens temperatūra gali pasikeisti vos per kelias valandas.
Tyko trys didžiausi pavojai
Vasara įsibėgėja, vis daugiau poilsiautojų traukia į pajūrį, tad darbo daugėja ir gelbėtojams. Linksmai laiką vandenyje leidžiantiems turistams gelbėtojų pagalbos prireikia įvairiose situacijose, nes Baltijos jūra – pavojinga.
„Baltijos jūroje pavojingiausi trys dalykai – srovė, duobė, bangavimas. Net jeigu žmogus atėjo maudytis į vietą, kur vakar buvo visiškai lygus dugnas, sąlyginai saugu, kitą dieną pasikeitus vėjo krypčiai toje vietoje gali atsirasti duobės“, – paaiškino pašnekovas.
Jūroje susidarančios duobės yra įvairaus skersmens ir gylio, tačiau poilsiautojams jų nepastebėjus, patenkama į pavojingas situacijas:
„Kai iškelta geltona vėliava, bangavimas siekia du balus, žmonės nueina į vandenį ir šokinėja per bangas. Yra srovė, kuri neša arba į kairę, arba į dešinę, pagal vėjo kryptį ir stiprumą. Jeigu vėjas yra šiaurinis, srovė eina į pietus, jeigu pietinis – į šiaurę.
Žmogus šokinėja per bangas, pajaučia daug emocijų, adrenalino ir per valandą laiko jį šokinėjant srovė nuneša iki 10-20 metrų į šoną. Žmogus pilnas emocijų apsisuka, mato krantą ir drąsiai eina atgal, nežino, kur nuėjo, o toje vietoje yra duobė.
Duobė būna ir dviejų, ir trijų, ir keturių metrų skersmens, gyliu gali siekti 40 cm, gilesnė gali būti ir iki metro. Pirmas žingsnis, žmogus papuola į duobę, gauna gurkšnį ir prasideda skendimas, panika.“
Patekus į tokią situaciją, svarbu išpūsti vandenį iš organizmo, sustabdžius kvėpavimą panerti, praplaukti ar kitaip praeiti duobę. Svarbiausia – nepanikuoti ir netraukti į save dar daugiau vandens.
Atsargus elgesys padės išvengti nelaimės
Pavojų kelia ir srovės – net ir patyrę plaukikai, susidūrę su srove, pradeda iš visų jėgų su ja lenktyniauti, taip pastatydami save į dar pavojingesnę situaciją.
„Reiktų pasileisti kartu su srove apie 10-20 metrų, srovė paskui dingsta, nueina gilyn. Tada ramiai, gražiai galima išplaukti į krantą, svarbiausia neprarasti jėgų, nekovoti su srove“, – pataria J. Pirožnikas.
Į kurorto sanatorijas taip pat traukia daugybė žmonių su įvairiomis sveikatos problemomis, užsuka ir į paplūdimį, tačiau jiems išsimaudymas jūroje gali baigtis baisia nelaime.
„Ateina poilsiautojai su įvairiomis ligomis, mes visą laiką prašome, kad jeigu jūs ateinate vienas į paplūdimį, ateikite prie gelbėtojų, jie pabus šalia visą laiką, nuves jus į vandenį, padės išlipti iš jo.
Jeigu toli gelbėjimo postas – prieikite prie poilsiautojų ir pasakykite, kad bijote vienas eiti, ar galite mane prižiūrėti, pabūti šalia.
Dažniausiai žmonės, kurie turi įvairių sveikatos problemų, įkaista ant saulės, nueina į vandenį, jeigu vanduo šaltas, žmogus iš karto gali prarasti sąmonę, susmukti“, – apie pavojus pasakojo gelbėtojų vadas.
Jis puikiai prisimena atvejį, kai šeima iš Alytaus rajono atvažiavo aplankyti Palangos sanatorijoje apsistojusį asmenį, kartu atėjo išsimaudyti, šeimos nariai pirmi išėjo iš vandens ir nepastebėjo, kaip artimasis susmuko beveik prie pat kranto:
„Visą laiką prašome ir sakome, kad tokių žmonių nepalikite gale, jie tegul eina priekyje, jūs jiems padėkite išlipti, išsimaudyti, kad nebūtų nelaimės.“
Šiuos daiktus naudoti draudžiama
Palanga – tikra vasaros sostinė, į kurią savaitgaliais, ypač ilgaisiais, suplūsta arti milijono žmonių, tad pasitaiko ir vartojančių alkoholį. Apsvaigusiam žmogui kyla dar didesnė rizika nuskęsti, todėl gelbėtojai imasi prevencijos, kad tokių atvejų būtų išvengta.
„Mes stengiamės stebėti tokias situacijas. Jeigu matome, kad žmogus yra galimai apsvaigęs nuo alkoholio, gelbėtojai prieina ir paprašo, sako: „Pone, mes matome, kad jūsų sveikatos būklė nėra gera, galimai jūs esate apsvaigęs nuo alkoholio, prašome palikti paplūdimį ir išeiti“.
Jeigu žmogus nepaklūsta gelbėtojų reikalavimams, mes kviečiame policijos pareigūnus, nes paplūdimys yra vieša vieta, vartoti alkoholį ir jį reklamuoti griežtai draudžiama“, – primena J. Pirožnikas.
Taip pat svarbu prižiūrėti vaikus, neleisti jiems į vandenį eiti vieniems, nes iki nelaimės – vos vienas žingsnis.
Palangos ir Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas primena, kad būtina klausyti gelbėtojų įspėjimų, visada atkreipti dėmesį į tai, kokios spalvos vėliava iškelta. Raudona vėliava signalizuoja, kad maudytis griežtai draudžiama, kai iškelta geltona vėliava, maudytis galima, tačau svarbu neprarasti budrumo, nesimaudyti su draudžiamais daiktais – įvairiais pripučiamais plaustais, čiužiniais:
„Baltijos jūroje visi pripučiami daiktai yra draudžiami, mes neleidžiame jų naudoti poilsiautojams, tai yra didelė problema. Kada vėjas pučia nuo kranto, žmogus užmiega, atsipalaiduoja, jį nuneša jūra.
Jis bando plaukti atgal, nukrenta, pradeda panikuoti ir prasideda skendimas. Mes visą laiką patruliuodami su vandens motociklais tokius poilsiautojus pamatę grąžiname į krantą ir paprašome, kad sekantį kartą jų neimtų.“
Pamačius skęstantį žmogų, reikia kuo skubiau kreiptis trumpuoju gelbėtojų numeriu 1509 arba 112. Prieš patys šokdami gelbėti skęstantįjį, gerai įsivertinkite savo jėgas, kad tai netaptų dviguba nelaime.
„Jeigu poilsiautojai mato, kad vyksta skendimas, žmogus prašo pagalbos, jei žmogus yra plaukikas ir gali jam padėti – be abejo, jūs galite plaukti ir padėti žmogų ištraukti.
Bet jeigu žmogus nemoka plaukti, nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje, vietoj vieno skenduolio mes turėsime du skenduolius.
Mes visą laiką prašome, ar tai būtų Baltijos jūra, ar upė, ar ežeras, jeigu skęsta žmogus, padėkite nuo kranto – ar šaką paduokite, ar kelnes ir marškinius surištus, galima įmesti kamuolį, butelius nuo vandens, nes jie kažkiek laikys žmogų ant vandens. Bet jokiu būdu negalima plaukti gelbėti, jeigu žmogus nemoka plaukti, nes bus nelaimė“, – kaip elgtis pasakojo pašnekovas.
Prasidėjus skendimui, skęstančiajam svarbu šauktis pagalbos, nepanikuoti, neišeikvoti visų jėgų.
„Skęstančiam reikia šauktis pagalbos ir stengtis kuo ilgiau laikytis ant vandens. Jeigu jis pavargo, įkvėpti oro, nepanikuoti. Pirmoje eilėje negali būti jokios panikos. Jeigu žmogus panikuoja ir pradeda iš visų kapstytis, bristi į krantą prieš srovę, jis pavargs, nuskęs, gali sutraukti mėšlungis.
Mes visą laiką rekomenduojame labai ramiai, kiek įmanoma maksimaliai laikytis ant vandens paviršiaus ir pamažu bandyti pasiekti krantą, neskubėti. Kai srovė pagauna žmogų, jis pradeda blaškytis, išnaudoja visas savo jėgas ir nebepajėgia grįžti į krantą“, – kalbėjo Palangos ir Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas J. Pirožnikas.
