Jei nori populiariausiame šalies kurorte ką nors statyti, reikia apsišarvuoti begaline kantrybe. Kitaip neįmanoma paaiškinti situacijos, kurią praėjusią savaitę bandė išnarplioti išvažiuojamajame posėdyje Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Susitikime su nesėkmes statybų versle patiriančiais verslininkais dalyvavo ir prokurorai, statybų inspektoriai, valdininkai, Klaipėdos apskrities vadovybė, paveldosaugininkai, aplinkosaugininkai. Kone visos suinteresuotos pusės.
Politikams buvo pateikta keletas pavyzdžių. Vienas jų - bendrovės, kuri vietoje monstrą primenančio buvusio baseino "Jūratė" nori statyti SPA centrą su viešbučiu. Prieš keletą metų buvo patvirtintas detalusis planas, gauti visų suinteresuotų institucijų leidimai, tačiau po kurio laiko detaliojo plano sprendiniai buvo apskųsti. Prokurorai prašo panaikinti detalųjį planą ir statybos leidimą. Motyvas - sprendiniai prieštarauja dar 1999 m. patvirtintam specialiajam paveldosauginiam planui.
Kitaip tariant, norint ką nors daryti reikia lipti "penkiais aukštais": suderinimų ir apsauginių mechanizmų tiek, kad viskas užstringa.
"Visos institucijos pasisakė, kad nėra prieštaravimų. Yra tik formalus neatitikmuo 1999 metais patvirtintam planui. Bet koks čia viešasis interesas pažeistas? Tas paveldosauginis planas visada buvo rekomendacinio pobūdžio, o per naktį tapo privalomuoju", - dėstė verslininkai.
Prokurorai atkirto, kad vyksta teisiniai ginčai, todėl tokiomis diskusijomis negalima daryti poveikio teismui. Tuo metu Palangos miesto savivaldybės atstovai tikino, kad ta "Jūratės" griuvena miestui nereikalinga, ji buvo virtusi benamių irštva, o SPA centras būtinas.
Po daugiau nei valandos ginčų paaiškėjo, kad kiekviena institucija gina savo interesus, stojasi piestu prieš bet kokius kompromisus. O tų institucijų - daugybė, ir visos jos svarbios.
Denisas NIKITENKA
