Nors Palangos kurortas dažnai kritikuojamas dėl nepakankamos tvarkos, alkoholio upių, triukšmo ir kitų nepatogumų, poilsiautojų tai neatbaido.
Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Egidija Smilingienė pastebi, kad šiuo metu į kurortą atvyksta vis daugiau žmonių – nesvarbu, ar pirmadienis, ar penktadienis.
Jos nuomone, žmones į Palangą vilioja kurorto universalumas.
„Čia vietą suranda ir norintys ramiai pasivaikščioti, pavyzdžiui, po Botanikos parką, pabraidyti po jūrą, pasideginti kopose, ir tie, kurie nori kažkokio triukšmo, pavyzdžiui, Basanavičiaus gatvės, kur kartu yra ir įvairių pramogų.
Be to, čia galima rengti įvairias konferencijas ar atvažiuot į sanatoriją“, – Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo E. Smilingienė.
„Dar viena priežastis, kuri į Palangą privilioja tiek poilsiautojų – tradicija kasmet atvažiuoti į didžiausią pajūrio kurortą. Tėvai, seneliai važiavo, tad kiekvienas lietuvis gali pasakyti, kad jis buvo Palangoje“, – spėja turizmo informacijos centro vadybininkė.
Stepė
Tuo metu muzikologas Viktoras Gerulaitis sako nenorintis prisijungti „prie Palangos bandos“.
„Jeigu Seime kažkas sugeba paleisti tokią dūmų uždangą, kuri vadinasi rentos Seimo nariams, ir, pasirodo, po šia uždanga per kelias valandas išsprendžiamas atominės elektrinės klausimas, pralenda stambūs oligarchai.
Tai aš savęs klausiu, kas, kodėl ir kam ėmė formuoti bandą Palangai. Ta banda ruošiama jau ne pirmus metus, o baisiausia, kad ji jau užplūdo ir Nidą“, – mano V. Gerulaitis.
Pasak pašnekovo, Basanavičiaus gatvė paversta stepe – alaus ir renginių. Tačiau pinigus „darantiems“ žmonėms, muzikologo nuomone, kaip tik ir reikia Palangos bandos, o ne mąstančių žmonių.
„Nepaneigsi, kad Palangoje būna visokių renginių, bet kada ten koncertavo simfoninis orkestras? Daugiausiai vyrauja popsas, nors pasitaiko ir malonių išimčių, pavyzdžiui, „Nakties serenados“, Klaipėdoje – „Muzikinis keltas“.
Bet aš pats bijau ir nenoriu važiuoti į Palangą, manęs netraukia ta banda“, – teigia V. Gerulaitis.
Kitokia, kai gyveni
Atvykstantys poilsiautojai mato vieną Palangą, čia gyvenantys nuolat – kitą. Palangiškis fotomenininkas Adas Sandrauskas mano, kad Basanavičiaus gatve per dieną gali pereiti ir 100 tūkst. žmonių.
„Ji yra reikalinga liaudžiai ir nieko čia nėra bendro su banda. Žmonės traukia ten, kur yra kitų žmonių“, – tvirtina menininkas.
Pasak jo, mieste kultūros gali surasti kiekvienas norintis, bet niekada neieškos tie, kam jos nereikia – kiekvienas renkasi pagal savo poreikius, o kokie poreikiai, tokia yra ir Palanga.
„Štai stoviu prie reklamos stulpo – vakare turime keturis nuostabius koncertus, o žmonės pasirenka tai, kas jiems rūpi“, – teigia A. Sandrauskas.
Pašnekovas taip pat nesutiko ir su Palangai klijuojama girtuoklystės etikete. Pasak A. Sandrausko, triukšmo ir alkoholio tapatinti su kurortu nederėtų.
„Jei Basanavičiaus gatvėje yra 30 kavinių, kur žmonės ateina išgerti alaus, tai dar nėra girtuoklystė. Girtuoklystės įspūdį sudaro šešiolikmečiai, kurie eina dideliais būriais pasiėmę plastikinius alaus butelius“, – kalbėjo fotografas.
Atvyksta žiemą
SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė lrt.lt pasakojo jau maždaug dešimt metų neatostogavusi Palangoje.
„Renkuosi Juodkrantę, nes Palangoje nėra galimybių tiesiog ilsėtis. Ieškau poilsio ne tik sau, bet ir šeimai. Man nėra priimtina, kad Palangoje daug šurmulio, linksmybių ir alkoholio. Tačiau sutinku, kad dalis žmonių to ir nori atostogų metu, todėl renkasi Palangą“, – sakė J. Varanauskienė.
Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė mano, kad Palangos nereikėtų tapatinti vien tik su Basanavičiaus gatve – šį sezoną atgijo S. Dariaus ir S. Girėno gatvė.
„Juk yra ir ramių gatvių, kitokių kavinių ar restoranų. Tačiau nors visi ir keiksnoja Basanavičiaus gatvę, vis tiek į ją eina. Palanga yra patogus kurortas, nes jūra visai šalia.
Kita vertus, per didžiąsias vasaros šventes, ilguosius savaitgalius ten tikrai suvažiuoja minia, po kurios paplūdimys tikrai nešvarus“, – lrt.lt teigė E. Šiškauskienė.
Juokaudama ji pridūrė, kad Palanga turi ir nemenkų privalumų prieš kitus šalies kurortus – joje nesutiksi pažįstamų.
„Palangoje visai kita tauta renkasi, o pažįstami, nuo kurių per atostogas stengiesi pabėgti, atostogauja, pavyzdžiui, Nidoje. Eini Nidoje ir matai, kad visi tie patys veidai“, – šyptelėjo pašnekovė iš Klaipėdos, į Palangą mieliau važiuojanti žiemą ir rudenį.
Kino režisierius Arūnas Matelis sako, kad Palangoje yra sukurta erdvė, kurioje atsidūręs žmogus ramią vietą suranda sunkiai.
„Prisimenu vaikystės Palangą, kurią labai mėgdavau. Tokią Palangą kartais randu ir šiais laikais, tačiau į ją turiu nuvykti žiemą arba ankstyvą pavasarį“, – dėstė pašnekovas.
Jo manymu, kurorto įvaizdį formuoja ne tik ten atvykstantys poilsiautojai, bet ir miesto valdžia.
„Jeigu neprieštaraujama, kad kurortas būtų paverstas triukšmingu sporto klubu, tai jis tokiu ir tampa. Žinoma, žmonių ten atvažiuoja įvairių, atnešančių ne tiek pinigų, kiek rūpesčių. Visi su savo vertybėmis, norais ir galimybėmis.
Kartais nuvažiuoji į tą masę, o nuvažiavęs sakai sau, kad tikrai nebevažiuosi, tačiau vėl nuvažiuoji. Juk Lietuvoje nėra labai iš ko rinktis“, – kalbėjo režisierius.
