Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje ketvirtadienį bus pakartotinai nagrinėjama kalėjusio politiko Audriaus Butkevičiaus baudžiamoji byla.
Ši rezonansinė byla atnaujinta dėl 2002 metų kovo 26-ąją paskelbto Lietuvai nepalankus Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo. Tarptautinis teismas pripažino, kad A. Butkevičiaus baudžiamajame procese buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir kaltinamojo teisė gintis nešališkame teisme.
Už moralinę žalą EŽTT A. Butkevičiui iš Lietuvos valstybės priteisė 5 tūkst. 700 eurų kompensaciją bei dar 2 tūkst. 900 eurų kompensaciją už patirtas teismo išlaidas ir sąnaudas.
Laimėjęs bylą prieš Lietuvą Strasbūre, A. Butkevičius kreipėsi į šalies Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti procesą.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs Seimo narys bei krašto apsaugos ministras A. Butkevičius 1998 metais buvo apkaltintas pasikėsinęs sukčiauti dideliu mastu ir už tai kalėjo 2 metus ir beveik 5 mėnesius - nuo 1997 metų spalio 28-osios iki 2000 metų kovo 20 dienos, kol buvo iš kolonijos išleistas kaip atlikęs du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.
1997 metų rugpjūtį tuometinis Seimo narys buvo sulaikytas Vilniuje, "Draugystės" viešbutyje, kai paėmė voką su 15 tūkst. JAV dolerių iš degalų bendrovės "Dega" direktoriaus Klemenso Kiršos. A. Butkevičių sulaikė Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai. A. Butkevičiaus susitikimas su verslininku buvo įrašinėjamas specialiąja aparatūra.
K. Kirša prieš tai informavo VSD, esą A. Butkevičius reikalauja iš jo 300 tūkst. JAV dolerių, žadėdamas tarpininkauti nutraukiant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje tirtą bylą dėl bendrovės "Dega" ir JAV korporacijos "Mobil" tarpusavio atsiskaitymų.
1998 metų rudenį teismas pripažino A. Butkevičių kaltu pasikėsinus sukčiauti dideliu mastu ir nuteisė kalėti penkerius su puse metų. A. Butkevičiui taip pat buvo skirta 50 tūkst. litų bauda ir pusės turto konfiskavimas. Vėliau pritaikius amnestiją bausmės laikas sutrumpintas iki pusketvirtų metų.
Lietuvos įstatymai numato baudžiamosios bylos proceso atnaujinimą tais atvejais, kai EŽTT pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai savo pobūdžiu ir sunkumu kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir gali būti ištaisyti tik atnaujinus baudžiamąją bylą.
ELTA
