Kuo skiriasi šios būklės, kokį poveikį turi sveikatai, kokiais simptomais pasireiškia ir kaip elgtis susidūrus su šilumos arba saulės smūgiu, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyr. specialistė Ilona Burkauskienė.
Vos pasirodžius saulei, dauguma skuba pasimėgauti spinduliais, kuo daugiau laiko praleisti lauke. Tačiau I. Burkauskienė primena, kad karštomis dienomis daugiau prakaituojama, netenkama skysčių, kartu su jais ir vitaminų, mineralinių medžiagų – magnio ir kalio.
„Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis“, – paaiškino specialistė.
Šilumos smūgio simptomai
Ilgas, nesaikingas buvimas saulėje, ypač, kai labai karšta, gali baigtis šilumos smūgiu, dar vadinamu perkaitimu, kurį sukelia ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas:
„Šilumos smūgis arba perkaitimas – tai pavojinga sveikatai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius organizme, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti, todėl pakyla kūno temperatūra.“
Saulėje dažniausiai perkaistama aplinkos oro temperatūrai sušilus iki 30 ir daugiau laipsnių, tvyro didelė santykinė oro drėgmė, saulės aktyvumas intensyvus, o žmogus vartoja mažai skysčių, ilgai ir sunkiai dirba ar intensyviai juda saulės atokaitoje ar karštoje nevėdinamoje patalpoje.
„Perkaitimas labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės – labai greitai perkaista vaikai, ypač iki 4 metų, vyresnio amžiaus žmonės – 65 metai ir vyresni, nėščios moterys, žmonės, turintys antsvorio, sergantys lėtinėmis ligomis, ypač širdies-kraujagyslių, endokrininės sistemos ir kt., taip pat žmonės, dirbantys tiesioginėje saulėje arba padidinto šilumos poveikio sąlygomis – kepyklose, liejyklose ir pan.“, – rizikos grupes išskyrė pašnekovė.
Specialistės teigimu, patyrus šilumos smūgį gali išsivystyti hiperpireksija, centrinės nervų sistemos disfunkcija, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai.
„Šilumos smūgio simptomai yra šie: kūno temperatūra pakyla iki 40-41°C, paraudusi, karšta, sausa oda, galvos skausmas, svaigimas, sutrinka koordinacija ir orientacija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas“, – perkaitimo simptomus vardijo I. Burkauskienė.
Saulės smūgio simptomai
Be perkaitimo grėsmės kyla ir saulės smūgio rizika – specialistė pažymi, kad dažnai šios būklės ištinka kartu, jų simptomai labai panašūs, tačiau saulės smūgis gali pasireikšti pavėluotai, praėjus 6-8 valandoms po buvimo saulėje. Dėl šios priežasties kartais sunku suprasti prastos savijautos priežastį.
Priešingai nei šilumos smūgis, saulės smūgis ištinka įvykus galvos pažeidimui dėl lokalinio perkaitimo, saulės spinduliams tiesiogiai veikiant nepridengta galva ar sprandas, įkaitus smegenų dangalų kraujo indams ir pakilus galvos smegenų temperatūrai.
„Ištikus saulės smūgiui pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, galima netekti sąmonės“, – aiškino I. Burkauskienė ir pridūrė, kad negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo).
Kaip padėti ištikus šilumos arba saulės smūgiui?
Žmogų ištikus šilumos ar saulės smūgiui būtina reaguoti nedelsiant, tačiau svarbu atsižvelgti į jo būklę – ar žmogus sąmoningas, ar ne.
Ištikus saulės smūgiui (perkaitimui), kai žmogus sąmoningas, reikia jį nuvesti į pavėsį, paguldyti ant nugaros ir po kojomis pakišti pagalvę ar suvyniotus drabužius – taip pagerinama galvos ir širdies kraujotaka.
Atlikus šiuos veiksmus, asmenį reikia apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti, veidą vilgyti vėsiu vandeniu arba uždėti vėsų kompresą.
„Kūno temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, drėgną paklodę ar rankšluostį pakeisti sausu. Duoti atsigerti vėsaus vandens, bet ne ledinio“, – priduria.
Sąmoningą saulės smūgio ištiktą žmogų taip pat reikia išvesti iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, atsagstyti ir atlaisvinti drabužius, vėdinti vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone.
Ištikus saulės smūgiui veidą reikia apipurkšti arba suvilgyti vandeniu, ant galvos dėti šaltą kompresą, duoti atsigerti vėsaus vandens, jei pykina – duoti išgerti rūgštaus gėrimo, pavyzdžiui, vandens su citrinos sultimis, pataria Higienos instituto vyr. specialistė.
„Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir / ar saulės smūgių neteko sąmonės, reikia guldyti jį ant šono, vėdinti, niekuo negirdyti bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį.
Taip pat jei pirmosios pagalbos veiksmai nepadeda ir sąmoningo žmogaus būklė nepradeda gerėti, rekomenduojama kviesti greitąją pagalbą arba skubiai gabenti jį į artimiausią ligoninę“, – kada būtina skubi medikų pagalba paaiškino I. Burkauskienė.
Jei nukentėjęs asmuo greitai atsigauna ir gerai jaučiasi, nepastebima jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, tačiau rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.
Patarė, kaip saugotis per karščius
Kad rizika susidurti su šiomis būklėmis būtų kuo mažesnė, svarbu saugoti save ir laiką saulėje leisti atsakingai.
I Burkauskienė primena – reikia stengtis būti patalpose, kur įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Jei tokių sąlygų namuose neturite, praleiskite laiką bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar kitose kondicionuojamose vietose, kur temperatūra vėsesnė, tačiau svarbu, kad ji nebūtų žemesnė nei 18°C.
Stenkitės palaikyti vėsią namų aplinką: „Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.“
Dienomis langus laikykite uždarytus, praverkite juos tik vakare, kai oro temperatūra jau būna nukritusi. Dažnai eikite į vėsų dušą ar vonią, dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes taip sukuriama papildomai karščio.
Leidžiant laiką gamtoje, pasirinkite vietą pavėsyje, venkite tiesioginių saulės spindulių, ribokite buvimo saulėkaitoje laiką, būkite po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
Taip pat nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net jei praveriate visus langus.
„Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis“, – įspėja specialistė, pridurdama, kad prieš vaikus sodinant į vaikiškas sėdynes reikia patikrinti, ar jos paviršius ir saugos diržai nėra per daug įkaitę, kad vaikas nenusidegintų.
Nepamirškite skysčių, rinkitės lengvesnį maistą
Per karščius taip pat svarbu vartoti daug skysčių, nedideliais kiekiais juos gerti pastoviai, ne tik tada, kai pajaučiate troškulį.
„Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą“, – primena Higienos instituto vyr. specialistė.
Svarbu pasirinkti ir tinkamą maistą, vengti riebių, sunkiai virškinamų patiekalų: „Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.“
Karštą dieną einant į lauką nepamirškite galvos apdangalo, vietoj jo taip pat galite naudoti skėtį, dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Rinkitės lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, pataria I. Burkauskienė.
Pasirūpinkite ir savo oda – rinkitės apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau), jais pasitepkite 30 min. prieš išeinant į lauką.
Taip pat ribokite fizinį aktyvumą, ypač nuo 11 iki 17 valandos, sodo, daržo, kitus ūkio darbus atlikite anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje turi būti numatytos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra. Jos turėtų būti ne rečiau nei kas 1,5 val.
Jei sergate širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, atidžiai stebėkite savo sveikatos būklę, svarbu atminti, kad per didelius karščius gali pakisti paskirtų vaistų poveikis, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl jų vartojimo, dozės.
