Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Palangoje artėjant vasarai vėl tvarkomos kopos ir į jas vedantys takai. Šiemet, kaip ir pernai, kopos bus tvirtinamos žabų klojiniais bei tvorelėmis, nes, pasak specialistų, tai pasiteisino.
Palangos komunalininkai jau triūsia Šventosios ir Palangos kopose. Čia tvarkomi takai, vedantys per kopas į paplūdimius. Šiemet planuojama pakloti apie du tūkstančius kvadratinių metrų takų. Pasak specialistų, tai viena iš priemonių siekiant sulaikyti smėlį kopose, ypač gausiai poilsiautojų lankomose vietose, praneša LRT „Panorama“.
10 kilometrų atkarpoje nuo Birutės kalno iki pat Latvijos sienos kopos bus tvirtinamos žabų tvorelėmis ir klojiniais. Taip pernai tvirtintos kopos jau davė rezultatų.
„Pernykštis mūsų darbas, galime pasakyti tik apytiksliai, sulaikė apie 58 tūkstančius kubų smėlio. Jo nenunešė į užkopę, neužpylė medžių“, – sako Palangos komunalinio ūkio direktorius Konstantinas Skėrius.
Šiemet supintos žabų tvorelės, kitąmet tikimasi išsaugos dvigubai daugiau smėlio, nes tvarkyti planuojama didesni plotą nei pernai.
„Šiemet, kaip minėjau, Aplinkos ministerija paskyrė 300 tūkstančių litų kopų tvarkymui. Taip pat savivaldybė – 129 tūkst. lt iš savo biudžeto paskyrė“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Specialistai itin džiaugiasi kelerius metus trukusiu projektu, kai į Palangos paplūdimį buvo pilamas smėlis. Paplūdimys praplatėjo daugiau negu dvigubai.
„Smėlio pylimas labai pagelbėjo pietiniam pliažui, tai nuo tilto iki Birutės kalno ten pereitais metais buvo plotis apie 120 metrų. Jo plotis šiais metais net padidėjo. Jūros vandens srovės dalį smėlio pasiėmė šiaurinėje pusėj, už tilto tokią įlanką mums padarė. Tą smėlį anksčiau nešdavo į šiaurę, o dabar nunešė į pietus“, – aiškina Palangos komunalinio ūkio direktorius K. Skierius.
Specialistai teigia anksčiau to niekada nėra buvę. Po žiemos pastebėta, kad apie 30 metrų praplatėjo ir moterų paplūdimys.
Kopos ir paplūdimiai už Europos Sąjungos lėšas toliau bus tvarkomos po poros metų, pradėjus įgyvendinti naują 2014-2020-ųjų metų projektą. Lėšas jam skirs Europos Sąjunga.
