Štai vilnietė abiturientė Indrė pasakojo, kad kartu su drauge ieško darbo Palangoje.
„Jau turime ir patirties. Pernai dirbome viešbutyje kambarinėmis, keitėme patalynes, tvarkėme kambarius. Darbdaviai suteikė mums ir apgyvendinimą. Dirbti prie jūros patiko, laisvas dienas galėjome leisti paplūdimyje.
Šiemet taip pat ieškome darbo, tačiau norėtume išbandyti kitą sritį. Norime įsidarbinti padavėjomis tiek dėl kitokios patirties, tiek dėl didesnio atlyginimo. Tačiau kol kas nesiseka susirasti darbo. Visur, kur kreipiamės, teiraujamės apie apgyvendinimą, tačiau darbdaviai jo nesuteikia“, – pasakojo Indrė.
Anot jos, rasti kambarį Palangoje šiuo metu yra sudėtinga.
„Į Palangą atvyksta daug darbuotojų iš didžiųjų miestų, tad visi jau kambarius iš anksto užsisakė. Be to, nenoriu dalį atlyginimo skirti apgyvendinimui. Tad ko gero padavėjos darbo teks ieškoti Vilniuje. Čia bent jau nereikės mokėti už apgyvendinimą. O prie jūros nuvyksiu per išeigines“, – sakė mergina.
Sezoninių darbuotojų paiešką pradeda vasarį
Palangos kavinės „Vanwurst“ vadovė Greta pasakojo, kad darbuotojų vasarai pradėjo ieškoti dar vasario viduryje.
„Tad darbuotojų ratas vis keičiasi. Anksčiausiai įsidarbinę žmonės pabandė, ne visiems patiko, dalis išėjo, tad vėl iš naujo ieškome naujų darbuotojų. Iš viso vasaros sezonui priimame 10 darbuotojų. Priimame ir ukrainiečius, dirba viena moteris iš Ukrainos. Daugiau norinčių dirbti užsieniečių neatsirado.
Šiais metais sunkiau rasti darbuotojų, daugelis jų dirbo ne pirmus metus. Tačiau pandemijos metu žmonės susirado naujus darbus“, – sakė kavinės vadovė.
Anot jos, darbuotojai gauna nemokamą maitinimą, tačiau apgyvendinimo kavinė nesuteikia.
„Atlyginimas siekia 700–1000 eurų į rankas. Darbuotojams iš aplinkinių miestų Klaipėdos, Gargždų, Kretingos, apmokame kelionę į darbą“, – tikino kavinės vadovė.
Kiekvienais metais vis sunkiau rasti darbuotojų
Palangos muzikos klubo-restorano „Vaidilutė“ personalo vadovė Karolina pasakojo, kad sezoninių darbuotojų paieška paprastai prasideda dar kovo mėnesio gale.
„Tačiau dabar dar neturime visų reikiamų darbuotojų. Labai sunku rasti virtuvės darbuotojus, dar reikia bent 4 žmonių. Padavėjų, barmenų pozicijoms rasti žmonių lengviau, jais dažniausiai įsidarbina pilnamečiai moksleiviai ar studentai.
Turime porą kavinių Palangoje ir jose taip pat dirba ir nuolatiniai darbuotojai, kiti net 10 metų. Dar kiti keičiasi kas 2 ar 3 metus. Įvairiai būna“, – pasakojo kavinės atstovė.
Anot jos kiekvienais metais vis sunkiau rasti darbuotojų, tačiau šis pavasaris buvo ypač sudėtingas.
„Trūksta gerų darbuotojų su patirtimi. Nors į Lietuva atvyko daug ukrainiečių, bet jie negali užpildyti visų trūkstamų darbo vietų.
Juk mums reikia gerų virtuvės šefų su patirtimi. Negalime priimti virėjo, kuris tik namuose gamina, reikalingas profesionalas“, – pasakojo kavinės atstovė.
Įsidarbina ukrainiečiai
Pasak Karolinos, į kavines vis tik jau įsidarbino ir pora ukrainiečių moterų.
„Ukrainiečiai renkasi pagalbinius darbus virtuvėje. Čia dažniausiai dirba vyresni žmonės, kurie moka rusų kalbą. Tad padeda į kolektyvą įsilieti ukrainiečiams, barjerų dėl kalbos nekyla.
Džiaugiamės ukrainietėmis darbuotojomis, jos ne tik pagalbinius darbus gali atlikti, bet moka virti sriubas, barščius, kepa net picas. Tikrai joms nebloga sekasi“, – komentavo Karolina.
Anot jos, įsidarbinti galima ir be patirties, svarbiausia motyvacija ir noras dirbti.
„Užsidirbti tikrai galima svarbiausia imlumas ir noras išmokti kažko naujo. Atlyginimas priklauso nuo keleto aspektų. Jeigu darbuotojas neturi patirties, jis gauna minimumą. Jeigu turi daugiau patirties alga jau didesnė. Atlyginimas valandinis. O darbuotojai dirba slenkančiu grafiku, pavyzdžiui 2 dienas dirba, kitas 2 turi laisvas. Arba 3 dirba ir 3 dienas ilsisi. Virtuvės darbuotojai dirba 2 pamainomis.
Žmonės atvažiavę į Palangą nori ir dirbti ir, ilsėtis. Tad tokia galimybė yra. Dalį darbuotojų apgyvendiname, virtuvės darbuotojai gauna nemokamą maitinimą“, – vardijo Karolina.
Priimtų dirbti ukrainiečius, tik nežino, kur jų ieškoti
Šventojoje įsikūrusios kavinės „Vikingas“ savininkė Jūratė irgi skundėsi, kad sunku rasti darbuotojų.
„Niekas nebenori dirbti, mums šiuo metu trūksta 15–20 darbuotojų.
Daug žmonių išvažiavo dirbti į užsienį. Kreipėmės net į mokyklas, kurios ruošia virėjus. Tačiau jie jau būna sudarę sutartis su užsienio restoranais ir išvyksta dirbti į Prancūziją ar Italiją. O likę Lietuvoje dirbti nenori“, – sakė restorano savininkė.
Ji tikino, kad priimtų dirbti ir ukrainiečius, tik nežino kur jų ieškoti.
„Tačiau virėjais gali dirbti tik žmonės turintys patirties. Tik pagalbinius darbuotojus priimame be patirties“, – kalbėjo Jūratė.
Didžiausi atlyginimai – virėjams
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakojo, kad šiuo metu šalyje registruotos 163 laisvos darbo vietos sezoniniams darbams. Iš jų – 87 (53,4 proc.) nurodyta, kad priimtų dirbti į Lietuvą nuo karo pasitraukusius ukrainiečius.
„Pagal profesijas, daugiausiai darbdaviams reikia pagalbinių darbininkų, maisto produktų rūšiuotojų, barmenų padavėjų, virėjų.
Už sezoninius darbus dažnai siūlomas minimalus arba šiek tiek didesnis darbo užmokestis. Beveik trečdalyje (29,4 proc.) šiuo metu siūlomų laisvų darbo vietų sezoniniams darbams nurodytas darbo užmokestis iki 800 eurų.
Šiuo metu mažiausiai siūloma mokėti restorano valytojams, pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems sezoniniams ūkio darbininkams, virtuvės darbininkams, pardavėjams, viešbučio kambarinėms, maisto produktų rūšiuotojams, virėjo padėjėjams, kepėjo padėjėjams, indų plovėjams (rankomis). Daugiausiai – virėjui (2,2 tūkst. eurų), kelių greiderio ir skreperio mašinistui (1,7 tūkst. eurų).
