Šį kartą programoje gausu ne tik instrumentinės klasikinės muzikos, bet ir vokalo virtuozų pasirodymų. Kaip ir kasmet, festivalį puoš garsūs Lietuvos ir užsienio talentai, o taip pat lankytojų lauks ne viena maloni staigmena.
Proga išgirsti po pasaulį išsibarsčiusius Lietuvos ir pasaulio talentus
Artėjant liepos 10-16 dienomis vyksiančiam pirmąjam festivalio etapui Palangoje kalbamės su M. K. Čiurlionio vardą kelis dešimtmečius garsinančia pianiste, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore ir festivalio organizatore Aleksandra Žvirblyte. „Mūsų tikslas – populiarinti M. K. Čiurlionio muziką ir asmenybę bei pristatyti talentingus, aukštos klasės atlikėjus, parodyti užsienyje gyvenančius Lietuvos talentus“, - sako festivalio įkūrėja, kuriai svarbiausias prioritetas sudarant programą yra kokybė.
Pirmasis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis gimė prieš trejus metus Palangoje, kai šiam pajūrio miestui buvo perduotas Kultūros sostinės titulas. „Norėjosi padidinti kokybiškos klasikinės muzikos kiekį Palangoje, kad šios muzikos mėgėjai turėtų galimybę turiningai praleisti laisvalaikį. Be to, juk M. K. Čiurlionis yra susijęs su Palanga – čia jis grojo orkestre, su žmona Sofija leido atostogas, kūrė“, - pasakoja A. Žvirblytė. Anot jos, tokios alternatyvos sukūrimas pasiteisino – koncertuose neretai tenka statyti pristatomas kėdes, o kai kurie muzikos gurmė netgi savo atostogas derina prie M. K. Čiurlionio muzikos festivalio datų.
III-iojo festivalio lankytojai turės progą išgirsti kasmet dalyvaujančio M. K. Čiurlionio kūrybos puoselėtojo, tyrinėtojo profesoriaus Vytauto Landsbergio atliekamą M. K. Čiurlionio muziką.
Viena iš festivalio misijų – supažindinti klasikos gerbėjus su jaunaisiais talentais. Kasmet festivalyje pristatomi perpektyvūs mokyklinio amžiaus muzikantai iš Pamario krašto, kuriems suteikiama išskirtinė proga vienoje scenoje pasirodyti su garsiais pasaulio ir Lietuvos talentais. „Groti kartu su Petru Geniušu, Vytautu Landsbergiu ar kitais tokio lygio muzikais, manau, jaunam žmogui yra didžiulė motyvacija“, - neabejoja pianistė. Kita graži festivalio tradicija, susijusi su jaunimu – tai jaunųjų atlikėjų maratonas, kuris šiais metais truks net penkias valandas ir pristatys per 30 įvairaus amžiaus muzikantų. „Užpernai mums leido pasinaudoti po operos „Birutė“ likusia scena. Nors renginys truko iki trečios valandos nakties, žiūrovų netrūko, - prisimena A. Žvirblytė. Šį kartą iškirtinis nemokamas renginys vyks kultūros bare „Kablys“. – Tai jauki erdvė, kurioje klausytojai gali patogiai įsitaisyti prie staliukų, ateiti ir išeiti, kada nori, o ištvermingiausieji sulaukia prizų.“
Pernai didelio susidomėjimo festivalyje sulaukė moteriškas duetas iš Švedijos, atlikęs inkų, actekų ir kitų šalių kompozitorių dainas. Šiemet vokaliniu festivalio akcentu taps visų gerbiamo maestro Virgilijaus Noreikos (tenoras), Dainiaus Puišio (baritonas) bei iškirtinio balso turinčios dainininkės Vilijos Kuprevičienės (sopranas) ir talengosios jos dukros Ievos-Otilijos (fleita) pasirodymai.
III-iajame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje be jau minėto profesoriaus V. Landsbergio sostinėje arba pajūryje koncertuos klausytojų mėgiami pianistai Petras Geniušas su Rusijoje gyvenančiu sūnumi Luku, kurių duetas LDK Valdovų rūmuose atidarys festivalį Vilniuje, pianistų dinastija – Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė ir Paulius Andersson, perspektyvusis Markianas Poppilas (Ukraina), taip pat lietuviams jau pažįstamas pianistas Igor Lazko (Prancūzija), pianistų dinastija iš Lenkijos – Jaroslawas Drzewiecki, Stanislawas Drzewiecki, Jekaterina Sarajeva-Drzewiecka, Jurgis Karnavičius, Sergėjus Okruško ir daugelis kitų. Festivalio uždarymo koncerte koncertuos pirmą kartą Lietuvoje viešintis garsusis pianistas Kevinas Kenneris iš JAV.
„Su Igor Lazko grosime gana retai Lietuvoje skambantį visą kūrinių ciklą – A. Dvoržako „Slavų šokius“. Taip pat laukiamas dviejų jaunų talentingų pianistų Pauliaus Andersson ir Markiano Poppilo koncertas, pažymintis Lietuvos ir Ukrainos draugystę. Labai džiaugiamės, kad pavyko prisikviesti tokią žvaigždę kaip Kevinas Kenneris – tai neelinis įvykis“, - sakė A. Žvirblytė. Iš viso festivalyje pasirodys beveik pusšimtis dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Be muzikos festivalyje bus ir šokio – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre bus rodoma specialiai sukurta baleto kompozicija pagal gyvai atliekamą M.K.Čiurlionio muziką.
Į Vilnių III-iasis M. K. Čiurlionio festivalis atkeliaus rugsėjo 29 – spalio 29 dienomis.
M. K. Čiurlionį garsina nuo jaunų dienų
Nuo vaikystės grojanti LMTA profesorė A. Žvirblytė šiuolaikiniam muzikuojančiam jaunimui gerų žodžių negaili. Anot jos, dėka atsivėrusių naujų galimybių jauni šių dienų muzikantai turi kur kas platesnį požiūrį, greičiau vystosi. „Pati mokiausi Maskvos konservatorijoje ir esu labai laiminga, kad turėjau galimybę gauti tokio lygio studijas, tačiau tada tai buvo vienintelis pasirinkimas. Dabar galimybių nepalyginamai daugiau, - sako pianistė. Jos nuomone, Lietuvoje galima gauti tikrai aukštos kokybės muzikinį išsilavinimą, todėl labai svarbu šią sistemą išsaugoti. – Mūsiškius Vakaruose tiesiog graibsto, jie įstoja į pačias prestižiškiausias akštąsias mokyklas. Mes tikrai turime, ką parodyti pasauliui, todėl norėtųsi, kad jaunimas turėtų, kur grįžti Lietuvoje, nenusėstų vien užsienyje.“
Garsiai pianistei teko studijuoti ne tik Rusijoje, bet ir Šveicarijoje, Vokietijoje, su mama, profesore V. Vitaite, sūnumi P. Andersson koncertuoti daugybėje pasaulio koncertų salių.
Pasak A. Žvirblytės, M. K. Čiurlionio vardas ir kūryba dėka Lietuvos muzikų vis plačiau sklinda. „Prie to, manau, labai prisidėjo profesoriaus V. Landsbergio Briuselyje atliktas rečitalis. Pasaulyje žino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, bet ir tapybą. Žinoma, norėtųsi, kad jo kūryba būtų žinoma dar labiau, todėl reikia stengtis visiems“, - sako pianistė. Ji su šiuo kompozitoriumi turi savo istoriją: baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, dalyvavo trijuose M. K. Čiurlionio vardo konkursuose – pirmajame ji buvo jauniausia dalyvė (16-os metų), antrajame tapo laureate, o trečiajame, jau tarptautiniame, nebeketino dalyvauti, tačiau ją įkalbėjo mokytojas Levas Vlasenko.
„Šis nuostabus mokytojas pasakė, kad tiesiog privalau dalyvauti – juk tai pirmas tarptautinis konkursas nepriklausomoje Lietuvoje, naujoje valstybėje. Taigi, patriotinių jausmų vedina, sudalyvavau ir tapau laureate“, - prisimena pianistė. Nuo tada ji nepraleido nė vieno M. K. Čiurlionio vardo konkurso, tik jau kaip pedagogė – visuose sėkmingai dalyvauja pianistės paruošti mokiniai. Koncerduodama užsienyje A. Žvirblytė M. K. Čiurlionio muziką visuomet įtraukia į savo repertuarą. „Kai gimė festivalio idėja, pavadinimo ilgai galvoti neteko – nedvejodama pasirinkau M. K. Čiurlionį“, - šypsosi muzikė.
