Atsargus optimizmas sugrįžta į pasaulio ir Europos rinkas, o tai išnaudoja ir pajūrio verslininkai, kurių verslo plėtrai papildomą pagreitį suteikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Bendra LEZ įmonių apyvarta 2011 metais buvo beveik 3 mlrd. Lt, LEZ'e veikiančios įmonės net ir krizės metu padidino darbuotojų skaičių. Be to, 80 proc. įmonių apyvartos sudarė eksportas.
„Eksportuojančios įmonės – pagrindinis šalies ekonominio gyvenimo variklis. Būtent nuo eksportuotojų priklauso ir vidaus vartojimas, ir BVP augimas“, – teigia tik verslo klientus Lietuvoje aptarnaujančio vienai didžiausių Europos bankų grupių priklausančio „UniCredit bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis.
2002 metais įkurta LEZ – viena efektyviausiai valdomų zonų ir pagal pritrauktas investicijas, ir pagal darbo vietų gausą. LEZ įrengta ir nuolatos plėtojama inžinerinė infrastruktūra, į kurią iki šiol investuota daugiau nei 46 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir privačių lėšų. Sutartis dėl veiklos zonoje jau pasirašė 21 užsienio ir lietuviško kapitalo įmonė, iš kurių 17 jau vykdo veiklą.
„Zonoje investuotojas gauna visą paslaugų paketą: sklypą jau su detaliuoju planu, galimybę nuomotis arba pirkti patalpas, pagalbą įsikuriant, bei veikiant. Tik LEZ'e galima nemokėti dalies mokesčių. Pirmus 6 metus netaikomas 15 proc. pelno mokestis, o kitus 10 metų taikomas 50 proc. mažesnis šio mokesčio tarifas. Taip pat nėra nekilnojamojo turto mokesčio bei dividendų apmokestinimo užsienio akcininkams. Tai padeda, inovatyviems verslininkams išpildyti savo sumanymus, o tuo pačiu ir gerina ir šalies ekonominę gerovę“, – teigia LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Jo nuomone, Lietuvoje labai reikia bankų, kurie ir padėtų verslininkui ne tik realiai įvertinti verslo rizika, tačiau ir nebijotų jos prisiimti.
„UniCredit Bank“Lietuvos skyriaus Klaipėdos padalinio vadovo Ovidijaus Jakubaičio teigimu, ilgalaikiam bendradarbiavimui tarp banko ir verslo įmonių vien paskolos verslo plėtrai neužtenka, svarbu užtikrinti ir įmonės poreikius atitinkantį paslaugų paketą, kuris kiekvienai įmonei yra skirtingas.
„Bankinių paslaugų paketų lankstumas ir Klaipėdos gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių gebėjimas efektyviai išnaudoti gerai išplėtotą logistiką bei išsaugotą inžinerinį techninį kapitalą galėtų tapti katalizatoriumi tiek verslo, tiek vakarų Lietuvos regiono plėtrai“, – teigia O. Jakubaitis.
E. Kiudulo teigimu, daugeliui įmonių bankinių paslaugų paketų lankstumas padeda plėstis į tarptautines rinkas.
Jam pritaria ir Ovidijus Jakubaitis. „Esame tranzito šalis tarp Rytų ir Vakarų, turime nemažai gamybos įmonių bei išplėtotą logistiką, dėl to eksportas, jau dabar duodantis nemažų pajamų verslui, galėtų tapti svarbiausiu šalies ūkio gaivintoju“, – teigia „UniCredit Bank“ Klaipėdos padalinio vadovas.
