Tv3.lt jau rašė, kad rugpjūčio 3 dieną, jūroje ties Girulių paplūdimiu, nuskendo vyras. Tai – Rusijos pileitis, pas draugus viešėjęs Klaipėdoje.
„Vyresnio amžiaus žmogus, su draugais maudėsi, pradėjo skęsti. Gavo gurkšnį, tuo momentu gelbėtojai priplaukė ir ištraukė, bet jis buvo be sąmonės. Gaivino ir gelbėtojai, ir greitoji medicinos pagalba, bet neatgaivino“, - tv3.lt sakė Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Dieną po šios nelaimės, Baltija pasiglemžė ir dar vieną gyvybę. Pajūryje atostogavusi kauniečių šeima neteko paauglio sūnaus. Nelaimė įvyko Monciškių paplūdimyje.
„Monciškėse nuskendo 14 metų kaunietis. Ten ne paplūdimio teritorija. Gelbėtojai nebudi. Mūsų artimiausias postas buvo už 2,5 km nuo tos vietos. Nelaimė įvyko šeštadienį po pietų“, - tv3.lt sakė Palangos paplūdimių gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
Gelbėtojai neslepia pykčio
Anot pašnekovo, norinčiųjų išmėginti audringas Baltijos bangas, praėjusį savaitgalį netrūko. Dėl tokio poilsiautojų elgesio gelbėtojai neslepia pykčio.
„Praeitą savaitgalį, per 3 dienas, nuo penktadienio iki sekmadienio, skendo 16 žmonių. Aš nežinau, ką jie galvoja, manau, kad nieko, nes jeigu jie galvotų – neitų maudytis. Aš labai piktas ant tų žmonių, kad jie neklauso gelbėtojų nurodymų, nepaiso vėliavos ir mano, kad nelaimė nutiks ne jiems, o kažkam kitam.
Pasakysiu paprastai: jeigu paplūdimyje iškelta raudona vėliava – maudytis griežtai draudžiama. Bet žmonės praranda sveiką protą ir eina maudytis. Kad ir ta šeima, kurioje nuskendo vaikas: skendo ir mama, ir tėtis, ir brolis, ir tas vaikas nuskendo. Jie visi buvo nuėję maudytis“, - teigė J. Pirožnikas.
Rizikuoja gyvybe
Gelbėtojai sako, kad dažniausiai skęsti pradedama, kai maudantis pakliūvama į duobę. Tuomet nebepavyksta išplaukti, nes stipri jūros srovė neša į gilumą.
Pasak A. Siakki, jūra akimirksniu nuneša žmones 100 metrų nuo kranto. Tarp jų – ir vaikus. Tačiau žmonės lenda į vandenį nė nesusimąstydami, kaip rizikuoja gyvybe.
Praėjusį savaitgalį, Klaipėdos paplūdimiuose taip pat plevėsavo raudona, maudytis draudžianti vėliava. Žmonės gelbėtojų perspėjimų neklausė. Tad per dvi dienas teko gelbėti 16 skendusių žmonių.
Svarbiausia – nepanikuoti
„Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė. Pakliuvę į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta. Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė. Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją.
Žmonės supanikuoja, nes ne tik ima nebevaldyti situacijos, jaučia trauką į jūrą, bet ir bangos didelės ritasi per galvą ir nardina“, - tv3.lt pasakojo A. Siakki.
Pasak gelbėtojo, dažniausiai skęsta tie poilsiautojai, kurie galvoja, kad bris tik iki kelių. Ir taip esą nebus pavojinga maudytis net kai iškelta raudona vėliava.
„Taip ir atsitinka. Giliai neina, o pagauna didesnę bangą, pataiko į duobę ir prasideda trauka į jūrą. Žmonės nepastebi, kaip besimaudant juos ima nešti į šoną. Visuomet taip jūroje nutinka: nueinat maudytis, o bangavimas nuneša į šoną. Taip pakliūvama ir į duobę. Bet dažnas nepaiso ir ženklo, įspėjančio apie duobę“, - sako A. Siakki.
