„Aukščiau! Aukščiau!”, – drąsino savo vyrus antrojo kėlinio pabaigoje Valdas Urbonas. Rinktinė patyrė pralaimėjimą, tačiau vaizdelis kitoks nei Šveicarijoje.
Sent Galene progomis kažką pavadinti buvo sunku, tačiau LFF stadione Gianluigi Donnarummos vartų tinklas galėjo ir suspurdėti.
„Rungtynės su stipriu varžovu. Nulis taškų, bet vyrams už tą atsidavimą, kovą, norą, patriotiškumą – turiu padėkoti. Jie atidavė ne šimtą, o šimtą dvidešimt procentų. Rezultatas neigiamas, bet tai grūdina žaidėjus.
Manau, kad ateityje bus ir geresnių dienų taškų atžvilgiu. Pozityviai vertinu rungtynes, nežiūrint į rezultatą – suprantame su kuo turėjome reikalą“, – spaudos konferenciją pradėjo rinktinės vyr. treneris V. Urbonas.
Trenerio veidas buvo kiek liūdnokas ir tai suprantama – Fiodoras Černychas turėjo puikią progą įmušti, iš toli pagrasino Arvydas Novikovas, pavojingai už kamuolių kabinosi Vykintas Slivka.
„Jausmas gali būti, bet jei aikštėje nieko neįvyko – tai ir liks tik jausmu. Turėjome neblogų situacijų kontraatakose, tad kažkiek liūdna, kad jų neišnaudojome.
Reikia pagirti Tomą Švedkauską, kuris ant vartų linijos pademonstravo, kodėl jis yra numeris vienas.
Liūdesys, kad pritrūkome jėgų. Tai buvo trečios rungtynės ir kai kurie žaidėjai nebeatlaikė intensyvumo. Daugiausiai nuvylė vienuolikos metrų baudinys, tarsi pipirai ant žaizdos“, – apie paskutinę mačo minutę užsiminė V. Urbonas.
Treneris išsiaiškino, kaip Lietuva atrodo prieš aukščiausio kalibro varžovus. Tiesa, išskyrė ir nusekusias žaidėjų baterijas. Lietuvaičiai per savaitę sužaidė tris rungtynes.
„Sunkiausios, kaip ir minėjau, dėl to, kad tai trečiosios rungtynės šiame „lange“. Tai kirto per mūsų intensyvumą“, – pasakojo V. Urbonas.
Reikia pripažinti, kad praėjusiuose dvejuose mačuose rinktinės puolimas atrodo labai blankiai. Taktiniai eksperimentai galų gale davė vaisių, tačiau V. Urbonas sakė, kad idėjų sėmėsi iš abiejų rungtynių.
„Modeliavome vienas ar kitas situacijas. Lyginant visas tris žaistas rungtynes – tam tikri Kosovo mačo štrichai buvo.
Sugalvojome, kaip ne tik gintis, bet ir išeiti į priekį. Tie susikurti šansai nebuvo atsitiktiniai“, – sakė V. Urbonas.
Antrajame kėlinyje rinktinė gavo greitą įvartį – 47-ąją minutę pasižymėjo Stefano Sensi. Pasak trenerio, per dideliu relaksu čia nekvėpėjo.
„Galbūt vizualiai atrodė, kad atsipalaidavome, bet rūbinėje visi buvo susitelkę, pasikalbėjome, kur buvo problemos. Labiausiai gaila, kad praleidome įvartį tokioje situacijoje, kur galėjome apsiginti“, – minėjo V. Urbonas.
V. Urbonas per šį „langą“ labai atsargiai žiūri į keitimus. Tiek prieš Kosovą, tiek prieš Šveicariją iš galimų penkių atlikti vos trys.
Trečiadienį strategas panaudojo keturis rezervinius futbolininkus. Taip pat, strategas išskyrė vartininko Tomo Švedkausko įspūdingą žaidimą (atrėmė devynis(!) smūgius į vartų plotą).
„Keitimams yra trys stabdymai. Reikalinga žinoti ir turėti žmones, kurie išėję į aikštę pridėtų kokybės. Buvo noras išnaudoti ne keitimų skaičių, bet pridėti kokybės, – aiškino V. Urbonas ir pratęsė apie T. Švedkauską. – Matote, už jo karjerą tiesiogiai nesu atsakingas. Tik galiu prisidėti prie jo talento atskleidimo. Tai, ką jis daro praėjusiais metais ir šiemet – tik aukščiausias įvertinimas.
Geras žaidimas tik rinktinėje negarantuoja kontrakto. Nesame ypatingai paklausūs rinkoje, bet manau ir tikiuosi, kad jam nebus problemų sudaryti sutartį, kuri atitiktų jo žaidimo lygį“.
Spaudos konferencijos pabaigoje – V. Urbono kirtis apie LFF stadioną. Antradienį čia bevykstant Italijos vyr. trenerio spaudos konferencijai dingo elektra. Tai jau ne pirmas toks reiškinys.
Šį kartą pasiruoštas „planas B“ – laukė visą vakarą ūžė masyvus generatorius.
„Jeigu kalbėt apie gėdą – tai ne mano, žaidėjų ar federacijos gėda. Ji mūsų visų. Per tiek metų sunkiai suvokiama, kad neturime stadiono, kur priimti garbingą svečią.
Tas pats, kas pakviesti į svečius lauke, ant žolės, prie medžio. Kai pamatai, kas vyksta užkulisiuose – šis stadionas nėra pritaikytas rimtom, gerom varžybom ir tai mūsų nepuošia.
Žadėjo ir Prezidentas, kad įsikiš, bet niekas nevyksta. Tikiuosi, kad Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija pavyks ir turėsime, kur žaisti“, – rėžė V. Urbonas.
Tuo tarpu, startinėje vienuolikėje rungtynes pradėjęs Gratas Sirgėdas džiaugėsi. Jam tai itin vertinga patirtis tarp aukščiausios klasės futbolininkų.
„Bus labai įdomu pažiūrėti pakartojimą, ten daug pasimatys. Matome, kaip kiekvienas žaidėjas juda. Galėjome tai pajusti. Su tuo užmigsiu, tą dar sapnuosiu.
Technika, greiti sprendimai būtų didžiausi skirtumai“, – prie varžovus nukėlė kepurę 26-erių „Kauno Žalgirio“ atstovas.
„Žinoma, kad kiekvienas pralaimėjimas nėra lengvas, taip jau yra sporte – visada norisi laimėti. Varžovas labai talentingas ir jautėsi. Esu laimingas, kad turėjau tokią patirtį. Kiekvienas žaidėjas patobulėjo.
Rungtynėse laikėmės žaidybinio plano, gynėmės kompatiškai, pavyko kartais palaikyti kamuolį“, –pasakojo G. Sirgėdas. – Patyriau smulkų sumušimą, tas labai pasijautė, nes varžovas įjungė dar aukštesnę pavarą. Sau pasakiau „vau“ – žavėjausi kaip taip įmanoma žaisti. Antrojo kėlinio pradžia buvo labai stipri iš jų pusės ir tada pasijautė skirtumas“.
