Beveik po dešimtmečio Panevėžio Vyšniukų vadeivos Gražvydo Pinigio pagrobėjai sulaukė teismo nuosprendžio, o kas jį nužudė, neaišku iki šiol.
Pareigūnų klientas
Tuo laiku – o tai buvo 2003 metų kovo 16-ąją, – kai Panevėžio rajono Pinigėlių kaime ant kelio iš Paliūniškio į Karsakiškį važiuojamosios dalies buvo rastas Vyšniukų gaujos vadeivos Gražvydo Pinigio (26 m.), pravarde Dolcas, lavonas, garsiosios Tulpinių gaujos nariai jau buvo areštuoti. Nužudytojo kūną aptiko kaimo gyventojas. Galva buvo sumušta, rankos ir kojos – surištos lipniąja juosta bei elektros laidu. Nuo žmogžudystės iki palaikų radimo buvo praėję nedaug laiko, nes kūnas dar nebuvo spėjęs sustingti. Į įvykio vietą atvykę policininkai iš karto pažino ne kartą teistą Vyšniukų vadeivą, juoba kad kišenėje rasta banko kortelių ir dokumentų.
Panevėžio miesto ir rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algirdas Čiurlys tuomet žurnalistams sakė, kad, kol teismo medicinos ekspertai nenustatę tikslios G. Pinigio mirties priežasties, pareigūnai negali patvirtinti, jog jis buvo nužudytas prieš išmetant ant kelio. Šiaip ar taip, iš pirminių įvykio aplinkybių tokia versija atrodo įtikinamiausia. Gali būti, kad jau negyvą vyriškį vėliau dar užkliudė automobilis, nes rankas veržusi lipnioji juosta buvo nutraukta.
Dėl tyčinio G. Pinigio nužudymo buvo iškelta baudžiamoji byla. Surinkusi pirminę medžiagą, Panevėžio miesto ir rajono apylinkės prokuratūra bylą tirti perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui, nes kaip tik jo pareigūnai turėjo daugiausia duomenų apie nužudytąjį. Prokurorams Dolcas buvo gerokai įkyrėjęs, nes suimtas nuolat rašydavo skundus dėl to, kad atseit jam fabrikuojama byla, o jis esąs nekaltas.
Sulaikytas Kupiškyje
Vyšniukų įkūrėju ir pirmuoju lyderiu reikėtų laikyti Artūrą Vyšniauską, pravarde Vyšnia. Toje grupuotėje buvo ir su Tulpiniais vėliau teisiamas Darius Blinkevičius, ir Lukiškių kalėjimo kameroje nusižudęs jo brolis Valdas, pravarde Blinkė. Vienu metu net kalbėta, kad pastarasis ir vadovaująs Vyšniukams. Ši gauja, prie kurios prisidėjo ir Dolcas, veikė Kupiškio, Pasvalio, Biržų rajonuose.
Policija Vyšniukais susidomėjo tada, kai jie iš vieno verslininko Biržuose atėmė visureigį. Pastarasis buvo surastas A. Vyšniausko motinai priklausančioje sodyboje Kupiškio rajono Oniūnų kaime. Ten policija rado ir nemažą ginklų arsenalą: du pistoletus, du automatus, du šautuvus ir galybę šovinių.
Sodyboje buvo surastas ir G. Pinigis. Jis bandė bėgti, tačiau susižeidė ir pakliuvo į Lukiškių ligoninę. Tą kartą Dolcas už turto prievartavimą buvo nuteistas kalėti pustrečių metų. Tada buvo 1995-ieji.
Kiti Vyšniukai išsislapstė. Vėliau Vilniuje sulaikytas D. Blinkevičius išpūtęs akis tardytojams sakė, atseit pirmą kartą išgirdęs, jog yra ieškomas, ir niekur nesislapstąs. Esą nesislapstantys ir kiti ieškomi jo sėbrai. Ir tikrai – netrukus visi jie, lydimi advokatų, prisistatė į Kupiškio rajono policijos komisariatą. Ir visi... buvo išleisti namo.
Sulaikyti Vyšniukų jau nebuvo už ką. Su apvogtu verslininku jie buvo susitaikę ir byla buvo nutraukta, o apie ginklus jie neva išvis nieko negirdėję. Pritrūkus įrodymų, ta byla dėl ginklų buvo sustabdyta. Galop ji pateko į rankas prokurorui Gintautaui Sereikai ir jis pareikalavo tyrimą atnaujinti. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko V. Blinkevičius savo parankiniui iš Kupiškio Arūnui Varnui paliepė G. Sereiką nušauti.
Tik pavieniai banditai
Vėliau G. Pinigis-Dolcas buvo pagarsėjęs, kai prokuratūra jam iškėlė bylą dėl Vyšniukų kaip nusikalstamo susivienijimo veiklos.
Tąkart Vyšniukai įkliuvo, kai Kauno rajone pagrobė vilkiką, vežantį 6 lengvuosius automobilius. Vairuotojas buvo pririštas prie medžio ir paliktas, o vilkikas atvairuotas į Panevėžio rajono Keravos kaimą. Pradėjus tirti šią bylą už grotų atsidūrė 20 gaujos narių. Bylos ilgai nepavyko atiduoti į teismą, nes G. Pinigis slapstėsi. Pagaliau jį sulaikius Vilniuje, automobilyje buvo aptiktas dujinis revolveris ir suklastotas asmens pasas.
Prokurorų norus už grotų iš karto pasodinti Vyšniukus niekais pavertė Panevėžio apygardos teismas, nutaręs, kad šią gaują pavadinti nusikalstamu susivienijimu trūksta įrodymų. Iš viso teismui buvo pateikta per 70 nusikalstamos veiklos epizodų: vagystės, padirbtų pinigų platinimas, kūno sužalojimai, tyčiniai automobilių padegimai. Buvo suskaičiuota, kad savo siautėjimais Vyšniukai yra padarę žalos daugiau kaip už 190 000 litų.
Šiaip ar taip, įkalinimo bausmės buvo paskirtos tik keliems G. Pinigio sėbrams. 2000 metų rugsėjį Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs 14 Vyšniukų gaujos narių ir jų bendrininkų bylą, G. Pinigį nuteisė kalėti 4 metus ir paskyrė 4200 litų baudą. Pritaikius amnestiją, bausmė G. Pinigiui buvo sumažinta perpus. 2001-aisiais jis išėjo į laisvę.
Bausdami persistengė
Grįžęs iš įkalinimo vietos G. Pinigis lyg ir įsidarbino vienoje bendrovėje reklamos vadybininku, o iš tiesų, operatyviniais duomenimis, bandė atkurti išblaškytą gaują. Dabar jos nariai jau ir vadinosi ne tiek Vyšniukais, kiek Dolciniais. Na o G. Pinigiui-Dolcui daugybę pretenzijų už sudegintus automobilius ir kitą sugadintą turtą turėjo net kelių nusikalstamų grupuočių nariai – kaip manoma, jie ir sutelkė pastangas jam atkeršyti.
Kadangi Dolcas saugojosi, buvo nuspręsta pavogti jo BMW, tada pasiūlyti jį išsipirkti ir šitaip išvilioti G. Pinigį iš namų. Taip ir atsitiko...
Radus Dolco lavoną, teisėsaugininkai ėmėsi darbo ir labai greitai, jau 2003 metų balandžio mėnesį, už grotų buvo susodintas visas pulkas Psichinių gaujos narių. Pats šios gaujos vadeiva Vitalijus Tuzovas, pravarde Psichas, buvo nušautas per garsiuosius 1996 metų Kalėdų įvykius „Svainijoje“.
ONTT pareigūnai išsiaiškino, kad Dolco galbūt žudyti niekas ir nenorėjo. Tikriausiai norėjo tik aplamdyti šonus, „pamokyti“, kad nelįstų prie savų. Tačiau bebausdami persistengė ir, ko gero, užmušė. Byla ėmė strigti, nes keli baudėjai dingo iš policijos akiračio. Buvo paskelbta Vido Klivicko, Egidijaus Mitkaus, Aurimo Kaluinos ir Mindaugo Atkočiūno paieška. Prokurorams nesisekė sužinoti, kas sudavė Dolcui mirtinus smūgius.
Teisme – pagrobėjai
Bylą perėmė Generalinė prokuratūra ir nusprendė į teismą pasiųsti pagrobėjus. Taip Panevėžio apylinkės teisme 2005-ųjų lapkričio mėnesį atsirado Liudviko Urbonavičiaus, Giedriaus Kisielio, Rimanto Prišmanto, Rolando Saltono, Algirdo Glinskio, Juozapo Kupčiūno, Irmanto Kondroto, Ovidijaus Drūčio, Sauliaus Vidugirio ir Nerijaus Šiupšinsko byla. Visiems jiems buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto laisvės atėmimo.
Išmaningi teisiamųjų advokatai, manipuliuodami tuo, kad senasis ir naujasis baudžiamieji kodeksai numato skirtingus senaties terminus už tą patį nusikaltimą, paprašė bylą nutraukti. Teismas advokatų reikalavimą patenkino. Su tuo nenorėjo sutikti prokurorai ir tokį nuosprendį apskundė.
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs prokurorų skundą, nusprendė, kad byla nutraukta neteisėtai, ir grąžino ją nagrinėti iš naujo. Vėl buvo rašomi skundai, kol galutinai savo neskundžiamą žodį tarė Aukščiausiojo Teismo teisėjai.
2009 metais ši byla buvo grąžinta į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Padaugėjo ir teisiamųjų. Kartu su bendrais teisiamųjų suole dabar jau sėdėjo Aurimas Kaluina, Egidijus Mitkus ir Vidas Klivickas.
Bylos nagrinėjimas tęsėsi gan ilgai, nes kaltinamieji nuolat skundėsi dėl kardomųjų priemonių taikymo, o ir buvo sunku surinkti didelį skaičių advokatų. Galop, prabėgus beveik 3 metams, rugpjūčio 9-ąją teisėjas Vytautas Krikščiūnas paskelbė nuosprendį.
Dalinis atpildas
Teismas nustatė, kad L. Urbonavičius (40 m.), E. Mitkus (44 m.), R. Prišmantas (39 m.), R. Saltonas (33 m.) ir G. Kisielius (39 m.) 2003 metų kovo 16 dieną, veikdami kaip bendrininkų grupė, su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis pagrobė G. Pinigį ir jį viename Žilvičių gatvės namo garaže sumušė. Ekspertai suskaičiavo, kad nukentėjusiajam rankomis ir kojomis buvo suduota daugiau kaip 60 smūgių. Po to surištas G. Pinigis buvo perkeltas į mikroautobusą ir išvežtas „nenustatyta kryptimi“ – taip rašoma teismo nuosprendyje. Jo mirties aplinkybės taip ir liko neišaiškintos.
Spręsdamas, kokias bausmes skirti kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas gana seniai, daugiau negu prieš 9 metus. Ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas ne dėl pareigūnų ar teismo kaltės vyko ilgai, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems ilgai buvo taikytos įvairios kardomosios priemonės, tarp jų – ir suėmimai įvairiam laikotarpiui. Jų visų atsakomybę sunkina tai, kad apysunkį nusikaltimą jie suplanavo ir padarė veikdami kaip bendrininkų grupė.
Teismas atsižvelgė į tai, kad L. Urbonavičius buvo nusikaltimo organizatorius ir aktyvus vykdytojas, bet įvertino ir tą aplinkybę, kad jis iki šio nusikaltimo ir po jo nebuvo teistas. L. Urbonavičiui paskirta 3 su puse metų kalėti.
R. Prišmantas prieš nusikaltimo padarymą irgi neteistas, tačiau vėliau nusikalto, gavo laisvės apribojimą ir baudą. Jam dabar skirta 2 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Beje, šis vyras – garsus boksininkas, dalyvavęs net Atlantos olimpinėse žaidynėse.
R. Saltonas iki šio nusikaltimo nebuvo teistas, vėliau pagal baudžiamąją bylą gavo baudą. Šį kartą jis nuteistas kalėti 2 metus.
Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamųjų G. Kisieliaus bei E. Mitkaus teistumas išnykęs, taigi pirmajam skyrė 68 parų areštą, o antrajam – kalėti pusantrų metų.
Visi kiti šios bylos teisiamieji arba išteisinti neįrodžius jų kaltės, arba byla nutraukta dėl senaties. Neteks vėl prisiminti kalėjimo gultų kietumą ir G. Kisieliui – savo paras jis jau atbuvo, kai buvo suimtas 2003 metais.
Laukia nuosprendžio
Bene labiausiai iš visų teisiamųjų žinomas S. Vidugiris, pravarde Griežtas, nors ir išgirdo teisme žinią, kad jam byla nutraukiama suėjus senaties terminui, tačiau į laisvę nebuvo išleistas. Dabar jis suimtas ir kartu su dar trimis įtariamaisiais laukia nuosprendžio dėl 2010 metų vasarą įvykdytos dvigubos žmogžudystės.
Taigi viename bendrabučio kambaryje buvo girtaujama. Išėję į kiemą parūkyti vyrai dėl kažko susiginčijo ir susimušė. Sumuštus Mindaugą D. (26 m.) bei Tadą L. (26 m.) sugėrovai įgrūdo į automobilį ir nusivežę į Panevėžio rajono Bobkalnio kaime esantį mišką užmušė. Abiejų dingusių vyriškių kūnai buvo rasti užkasti negilioje duobėje.
Du įtariamieji buvo sulaikyti netrukus po nusikaltimo, o dėl pasislėpusių S. Vidugirio bei Edvino Stankevičiaus (22 m.) buvo paskelbta tarptautinė paieška. Galiausiai S. Vidugiris buvo sulaikytas Lenkijoje, E. Stankevičius – Didžiojoje Britanijoje.
Iš viso S. Vidugiris teistas bene septynetą kartų. Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį jis pateko dar 1994 metais, kartu su kitais panevėžiečiais sulaikytas sostinės policijos. Jų automobilyje buvo aptikti 2 dujiniai pistoletai ir medžioklinis šautuvas, radijo stotelė. Sulaikytieji aiškino, atseit į Vilnių atvykę aplankyti ligoninėje besigydančio draugo. Nesurinkus pakankamai įkalčių, juos teko paleisti.
1998 metais S. Vidugiris, kuris vienu metu buvo V. Tuzovo-Psicho asmens sargybiniu, vėl buvo sulaikytas Vilniuje. Už tai, kad girtas restorane sumušė apsaugininką, teisme savo kaltę kategoriškai neigęs S. Vidugiris buvo nuteistas 3 metams laisvės atėmimo.
Įtarus vagyste, Vokietijos policija jį buvo sulaikiusi ir deportavusi iš savo šalies.
2004 metais S. Vidugiris Panevėžyje buvo sulaikytas su puse kilogramo amfetamino ir už tai Panevėžio apygardos teismas jam buvo paskyręs kalėti 12 metų, vis dėlto Apeliacinis teismas jį išteisino. Teisėjus įtikino S. Vidugirio versija, atseit jis nežinojęs, jog veža narkotikus, o manęs, kad tai papildai gyvuliams.
Vytautas ŽUTAUTAS
