Absoliučiai nesvarbu, kieno tai Šventė. Rezultatas (žinoma, kai tai suvokia) - nuostabus.

pagoniu cia sventes uz tai as juos ir gerbiu. nors pats nesu itin religingas, nors i baznycias nevaikstau nes netikiu tais stebuklais bet simboline visu sventuju ir kaledu reiksme ir grozis yra istabus dalykas, ir kaip cia jau minejo vieninteles dienos metuose kai gali susirinki visa gimine ar bent jau didzioji seimos dalis, siltai pabendrauti, prisiminti, pasidziaugti. Pagonys esmi gime ;]

Aišku, yra pamestinukų, kurie neturi netgi savo artimųjų kapelių. Vargas tokiems, nes jie nesuvokia, kad netgi nuėjimas prie svetimo nelankomo kapelio ir žvakutės uždegimas - simbolinė pagarba tam, kurio, galbūt, niekas jau nebeprisimena. O Vėlinės - turi nepaprastai didelę reikšmę ypč šiais greito tempo, nuoatinio laiko neradimo, susverimėjimo, dažnos nepagrbos vienas kitam, laikais. O ir savo giminės ,,medžio" prisiminime ir tų, kurių dėka galbūt esame, prisiminime. Dažnai, tai vienintelė diena metuose, kuomet susirenka į vieną vietą daugiausia šeimos ar net giminės narių. Ypač gražus pagerbimas ir artimųjų prisiminimas būna ir bažnyčiose šv. Mišių metu. Kokie nuostabūs koncertai šia proga būna. kaip pasipuošia Lietuva šiomis dienomis, ir ypač į pavakarę. Didžiuokimės, kad turime tokią išskirtinę šventę. Nuo to mes - tik dvasiškai, etiškai ir estetiškai - tik turtingesni.

Protėvių kultas yra bukagalviškumo išraiška.Lankomuose kapuose nieko nėra,o tik krūvelė organikos ir kaulų liekanos.

Žmonės nuo senų laikų tikisi atrasti prasmę iš praeities. Jie gyvena taip, kaip gyveno protėviai. Ieško prasmės ten. Protėviai turėtų įkvėpti naujų kavapų.

Pagarba ne tik sau, bet ir kitam (mirusiajam- taip pat) - aukštos kultūros apraiška.

Spręndžiant iš pavardės, autorei atleistina nežinoti šios šventės kilmės. Atleistina ir komentatoriams, kuriems tiesa niekad nebuvo pasakyta. Visos paminėtos šventės yra mūsų bočių Arijų (kuriuos žydkrikščionys paniekinamai vadina pagonimis. Pagal šio žodžio prasmę, pagonys tikru tikriausi yra patys žydkrikščionys.), kurias žydkrikščionys, neturėdami savų švenčių, pasisavino. Daugelio švenčių net pavadinimų nepakeitė. Tuo siekta dviejų tikslų. Lengviau buvo arijus nuvaryti į dažnyčią ir švenčių daugiau susikūrė. Tiesa, švenčių prasmes iškreipė savo naudai, bet bočiai dar ilgai šventes švesdavo pagal bočių tradicijas. Tik dabartinės kartos švenčia pagal žydkrikščionių diktatą, bet prasmė tų švenčių vistiek arijietiška.
Taip vadinamos "krikščioniškos šventės", yra kryžiuočių- grobikų palikuonių
"įdiegtos" svetimos lietuviams "šventės", netinkančios lietuvio mentalitetui.

tai kad ir UK tai tapo bemaz vien vaiku ir prekybos centru akciju objektas... kaip ir Kaledos. Jei kam patinka, ok, bet as nematau cia jokios sventes. O lietuvisko/lenkisko stiliaus Kaledos su Kuciu vakariene yra sis tas tikrai idomaus ir grazaus, ka turime savo kulturoje.

Krikščioniška šventė bus tik tuomet, kai bus švenčiamą tikrąją dieną- per Vėlines, kurios pagal katalikišką kalendorių yra lapkričio 2-ąją dieną, o ne per Visus Šventus (lapkričio 1-ąją). Kaip buvo padaryta sovietmečiu tarybinė šventė, perkeliant ją iš katalikiškos į kitą, ,,tarybinę" dieną, taip ir liko. Tad nevadinkime Vėlinių, švenčiamų pagal sovietines tradicijas (sovietinę dieną), krikščioniška švente.

Turbut nei vienas lietuvis, pagyvenes Afrikoje, kur mirusius tevus suvalgo arba Tibete, kur mirusius atiduoda sulesti vanagams, nelaidos savo mirusiu senoliu, isvirdamas juos draugu vakareliui Halloween'o sventei ar palikdamas savaitei Karotiskiu savartyne varnoms sulesti.
Manau, kad triusksminga zinomos istorios amerikos kolonizatoriu svente svesti per musu Svenciausia susikaupimo ir senoliu atminimo diena yra is tokios pat bukaprotiskos bezdzionisko issidirbinejimo kategorijos, kaip ir tu senoliu suvalgymas ar palikimas varnoms savartyne.