Prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą atkeliavęs Helovinas, pasirodo, nesąs toks populiarus, kaip tikėtasi anksčiau. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad jaunimas domisi naująja iš Vakarų pasiskolinta švente, tačiau, palyginti su tradicinėmis krikščioniškomis šventėmis ir netgi su Valentino diena, Helovinas vis dar atrodo labai blankiai.
Lentynose - mažėja Helovino atributikos
Dar visai neseniai Helovinas sukėlė didžiulį ažiotažą Lietuvoje. Manyta, jog ši nevaržomomis linksmybėmis pagarsėjusi šventė užgoš dvasiškiausią ir bene mažiausiai komercijos sugadintą dieną Lietuvoje – Vėlines.
Tačiau portalo „Balsas.lt“ kalbinta prekybos tinklo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, jog Helovinas paprastai švenčiamas tik tarp jaunesnio amžiaus didmiesčių gyventojų. Ji taip pat pripažino, jog ši šventė „netapo tokia populiari, kaip kad buvo manyta prieš kelerius metus“.
Panašiai kalbėjo ir kito prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila. Jo teigimu, Helovinas pritraukia vis daugiau jaunimo, bet Vėlinės ar kitos tradicinės šventės į parduotuves sukviečia kur kas daugiau žmonių.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė sakė, jog, palyginti su kitomis šventėmis, Helovinas „paprasčiausiai merdėja“. Pasak jos, prieš kelerius metus „Maxima“ siūlė žymiai didesnį Helovino prekių asortimentą, tačiau prekyba vykdavo labai vangiai, todėl šiemet nuspręsta apsiriboti tik minimalistine atributika. R. Saulytės teigimu, šiuo metu Helovino prekės „Maximoje“ sudaro mažiau nei 1 proc. visų šventinių pardavimų.
Per Vėlines – daugiau maisto
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai portalui „Balsas.lt“ teigė, jog, artėjant Helovinui ir Vėlinėms, į parduotuves suguža daugiau žmonių, tačiau pirkėjai paprastai renkasi kapų žvakutes ar kitą lapkričio 1-ajai skirtą atributiką. Pasak prekybininkų, per Vėlines taip pat suaktyvėja ir prekyba maisto prekėmis.
„Tai (Vėlinės – V. K. pastaba) viena tų švenčių, kai žmonės daugiau pinigų išleidžia ne tik žvakėms, gėlėms, įrankiams kapų tvarkymui, bet ir maisto produktams, kurių neperka kiekvieną dieną“ – sakė „Rimi“ atstovė.
„Iki“ komunikacijos direktorius paaiškino, jog per Vėlines žmonės ne tik lanko kapus, bet ir stengiasi aplankyti dar esamus giminaičius, todėl be specifinių šios šventės prekių žmonės perka daugiau maisto produktų.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai taip pat pripažino, jog per Vėlines prekyba parduotuvėse suintensyvėja, ypač kapinių žvakutėmis, dirbtinėmis ir natūraliomis gėlėmis. Be to, pasak R. Saulytės, išauga maisto prekių pardavimai.
Valstybinės šventės nepopuliarios?
Kaip teigia prekybos tinklų atstovai, populiariausios šventės Lietuvoje yra Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai. Šiam švenčių trio nepajėgia ir vargu ar kada nors galės prilygti kuri nors kita tradicinė ar iš Vakarų atėjusi šventė. Pasak prekybininkų, gyventojai paprastai pirmenybę teikia tradicinėms šventėms, o iš Vakarų šalių atkeliavusi Šv. Valentino diena bei Helovinas sulaukia kur kas mažiau gyventojų dėmesio.
Valstybinės šventės, deja, taip pat nėra itin populiarios.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė pastebėjo, jog pastaruoju metu parduodama daugiau tautinės atributikos, tačiau prekyba ja paprastai suintensyvėja ne per valstybines šventes, o per įvairius sporto įvykius.
„Iki“ komunikacijos direktorius taip pat pritarė, jog tautinės šventės yra nepopuliarios. „Nepriklausomybės šventė nėra visuotinai švenčiama, deja, žmonės dažniau ją traktuoja kaip eilinį laisvalaikį, nei šventę, kurią reikėtų paminėti“ – apgailestavo T. Vaišvila.
Taigi panašu, jog paskutiniais pagonimis Europoje laikomi lietuviai daugiausia dėmesio visgi skiria krikščioniškoms šventėms.