Erazmas Roterdamietis, XV-XVI amžiaus mąstytojas, yra parašęs "Pagiriamąjį žodį kvailybei" ("Stultitiae Laus" - lot.). Knygoje šį reiškinį įkūnija teta kvailybė, kuri nuo pat pradžių pareiškia: "Trumpai sakant, be manęs jokia visuomenė ir joks ryšys tarp žmonių nebūtų malonus ir patvarus." Visi jai už viską šiame pasaulyje skolingi.
Ir kaipgi nesutiksi su tokiu pasigyrimu? Jo pagrįstumą patvirtina milžiniška paklausa kvailystėms ir vis naujos, matyt, paklausą atitinkančios kvailiojimo formos. Karjeros dar nebaigusių, bet iš mados jau išeinančių krepšininkų ėjimas į politiką, kaip ir šokių projektai, per kuriuos net šleivakojis, defektyvios veido išraiškos, vidutinio amžiaus krizės kamuojamas verslininkas išsiperka teisę pasiglaustyti su balerina, - televizijos pramogų kultūros dalis. Kaip Darjušo Lavrinovičiaus būtų įdomu paklausti nebent to, ar jis pritartų kažin kieno siūlytam prievartautojų cheminio kastravimo įstatymui, taip ir į televizinių "šokėjų" neva savęs realizavimą žiūrėti net už dyką gali tik tas, kuris neturi pinigų bilietams į normalius šokius arba tikrą šokių grupės koncertą.
Vienoje televizijos laidoje, į kurią turbūt be reikalo nuėjau, toks vienas atseit labai didelis balerinų kūrybinis globėjas sakė, kad visokie į televiziją žūtbūt užsinorėję trepsėtojai garantuotai šoka geriau už kokią nors "Žuvėdrą", pelniusią pasaulinį pripažinimą. Knietėjo paklausti, kaip čia nutiko, kad talentingas choreografas, turbūt manantis galįs išmokyti šokti net ir neįgalų vėžlį, negavo kitų kontraktų kokiose nors la scalose. Tačiau ką ten klausi, ir taip viskas aišku. Turbūt siūlė, bet ponas per daug užsiėmęs. Maža to, jis kartu su savo lieknu, garbanotu auklėtiniu, kuris, kaip sužinojau per laidą, laikomas pagrindiniu Lietuvos mačo, aiškino, kad štai jei aš imčiau ir pradėčiau šokti, nors ir nemokėdamas, televizijos šou (turbūt geriausiai su vienu iš jų), tai man būtų pigiausias ir efektyviausias būdas atsikratyti kelių kilogramų.
Taigi netrukus gal bus pasiūlytas dar vienas projektas - "Lieknėk su manimi" ar panašus. Visokių ten maisto papildų gamintojų arba sporto klubų ir net riebalų nusiurbėjų turbūt laukia neišvengiamas bankrotas. Gal ir broliukai Lavrinovičiai, kai kontraktų gauti nebepadės nei monstriškos tatuiruotės, nei "protokolinės" veido išraiškos, galės rengti šou "Žaisk su manimi" ir televizijos ekrane arogantiškai, už žiūrovų surenkamus pinigėlius padės palaikyti kokios paprastos Freken Bok, žūtbūt norinčios į televiziją, iliuziją, kad ji visai neblogai mėto į krepšį. Ir tada, kaip tas iškalbingas televizinės "chaltūros" projektų baletmeisteris, visam pasauliukui paaiškins, kad tik jo kvailybei nedėkingas neišmanėlis gali manyti, jog NBA ar Eurolygoje žaidžiama geriau.
Apie vadinamąsias televizijos laidas "Farai" arba "Žvaigždė policininkas", kurias derėtų vadinti "Tyčiokis su manimi", jau esu rašęs. Čia į televizorių net prieš žmogaus valią ištraukiami nuo įvairių priklausomybių kenčiantys neturtingi bėdžiai, o balsas už kadro rodo pavyzdį kiekvienam Lietuvos mokinukui, kaip reikia tyčiotis. Kvailybę įkūniję policijos kalbėtojai kadaise įtikinėjo mane, kad taip reklamuojamas darbas policijoje ir keliamas jos autoritetas.
Na, o nacionalinis šou, pavadinimu "Politikuok su manimi", jau vyksta - spalio 14-oji artėja. Erazmo Roterdamiečio kvailybė tikrai daug kam iš kampanijos dalyvių galėtų pateikti sąskaitą. Tebūnie ji dar kartą pašlovinta, kaip ir visi jos pavidalai bei gėrybių vartotojai.
