FAO ir UNEP ragina vartotojus protingai apsipirkinėti. Žmonės esą turėtų planuoti, ką valgys, ir susidaryti pirkinių sąrašą. Taip pat reikėtų vengti spontaniškų apsipirkimų ir "nenurašyti", pavyzdžiui, kreivų morkų. Organizacijų teigimu, pasaulyje išmetama galybė vaisių ir daržovių tik todėl, kad jų dydis, forma ar spalva neatitinka normų. Vis dėlto, JT duomenimis, daugiausiai maisto iššvaistoma nuimant derlių, jį apdorojant ir dalijant.
Pasaulyje, kuriame gyvena septyni milijardai žmonių, ir kuriame iki 2050 metų jų skaičius pasieks devynis milijardus, maisto švaistymas yra absurdiškas dalykas - ekonominiu, ekologiniu ir etiniu požiūriu, sakė UNEP direktorius Achimas Štaineris (Achim Steiner). FAO generalinis direktorius Chosė Grasijanas da Silva (Jose Graziano da Silva) pareiškė, kad jis ypač kreipiasi į pramonines šalis, kur kasmet iššvaistoma 300 mln. tonų maisto produktų. Visame pasaulyje šis rodiklis yra 1,3 mlrd. tonų per metus.
JT duomenimis, pramoninėse šalyse kiekvienas vartotojas išmeta nuo 95 iki 115 kg maisto produktų kasmet. Skurdžiose Afrikos, Pietų ar Pietryčių Azijos šalyse tai yra 6-11 kg. Europos Sąjunga (ES) užsibrėžė tikslą iki 2025 metų maisto produktų iššvaistymą sumažinti perpus.
