Septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje Zodiako pseudonimu pasivadinęs serijinis žudikas Kalifornijoje nužudė mažiausiai penkis žmones. Žudydamas nusikaltėlis spaudai siuntė pašaipius pranešimus, užkoduotus šifru, kuriame raidės pakeičiamos kitomis raidėmis arba skaičiais (arba Zodiako žudiko atveju – simbolių serija).
Šantažavo spaudą
Pirmieji laiškai buvo nusiųsti į tris San Francisko įlankos teritorijoje leidžiamus laikraščius, kuriuose buvo skirtingos šifro dalys. Laikraščiai išspausdino tuos šifrus (arba kriptogramas), nes Zodiakas grasino vėl žudyti, jei nebus laikomasi jo nurodymų.
Šifrą 1969 m. rugpjūčio 8 d. išsprendė Donaldas Gene‘as ir Bettye June Harden. Jame buvo parašyta:
„Man patinka žudyti žmones, nes tai smagu. Tai yra daug smagiau, nei žudymas miškuose, nes žmogus yra pats pavojingiausias gyvūnas iš visų. Žudymas yra jaudinanti patirtis, tai daug geriau, nei orgazmo patyrimas. Pati geriausia dalis yra ta, kad kai numirsiu, aš atgimsiu rojuje ir visi mano nužudytieji taps mano vergais.
Aš neatskleisiu savo vardo, nes jūs bandysite sustabdyti vergų rinkimą pomirtiniam mano gyvenimui, ebeorietemethhpiti.“ (Išversta ištaisius klaidas. Originalioje žinutėje nėra skyrybos ženklų.)
Remiantis originalia žinute, yra gana neįtikėtina, kad jis sugalvojo pakankamai sudėtingą šifrą ir taip ilgus metus apgaudinėjo FTB, tačiau nesugebėjo įdėti nors truputį daugiau pastangų į rašybą ar bent ją patikrinti, o gal tiesiog paprašyti draugo: „Žiūrėk, stenkis per daug neįsiskaityti į turinį, bet ar gali greitai patikrinti, ar mano gramatika yra gera.“
Laiške nebuvo jokių realių užuominų, išskyrus tai, kad žudikas gana keistai kliedėjo. Jam reikėjo patobulinti savo rašybos įgūdžius.
Užtruko pusę amžiaus
Po pirmosios žinutės žudiko šifrai tapo sudėtingesni. Vienas, kuriame yra 340 simbolių, nebuvo iššifruotas net 51 metus.
Kriptografų komanda nusprendė pabandyti iššifruoti kodą dėl to, nes žinojo, kad tai bus iššūkis.
Kriptografai Davidas Oranchakas, Samas Blake'as ir Jarlas Van Eycke'as naudojo programinę įrangą, pirmiausia perstatant šifrą. Programa surado daugybę galimų skaitymo krypčių. Oranchakas nustatė, kad vienas šifro perstaytmo būdas atskleidė žinučių fragmentus, tokius kaip: „tikiuosi, kad esi“, „bando mane pagauti“ ir „arba dujų kamerą“.
Tai davė jiems užuominą, kad žinutė nėra perrašyta vienu dideliu bloku, kaip ji yra pateikta, o suskaidyta į tris mažesnius teksto blokus, sudarytus iš devynių eilučių, po kurių eina dar devynios eilutės, o po jų – dvi paskutinės.
Pradėjus skaityti nuo viršutinio kairiojo kampo, slenkant vienu langeliu žemyn ir dviem langeliais į dešinę, susidėjo žodžiai. Pavyzdžiui, raidę „b“ žymėjo „□7“, „c“ – paprastu „9“, o „a“ – daugybe simbolių, kurių nėra klaviatūroje.
Naudojant šį metodą ir šiek tiek pakoregavus tekstą ignoruojant kelis žodžius, buvo atskleista žinutė:
„Tikiuosi, bandydami mane sugauti, linksminatės.
Tai buvau ne aš televizijos laidoje.
Kas atskleidžia vieną dalyką apie mane.
Aš nebijau dujų kameros.
Nes taip tik greičiau pateksiu į rojų.
Nes dabar turiu pakankamai vergų, kurie dirbs man.
Visi kiti neturės nieko, kai pateks į rojų.
Jie bijo mirties.
Aš nebijau, nes žinau, kad mano naujas gyvenimas yra.
Gyvenimas bus lengvas rojuje.“
(Išversta ištaisius klaidas. Originalioje žinutėje nėra skyrybos ženklų.)
Išsiskyrė viena eilutė
Iš visų žinutės sakinių mokslininkams į akis krito vienas.
„Iš visų parašytų dalykų išsiskyrė viena eilutė: „Tai buvau ne aš televizijos laidoje. Tuo metu aš pašokau nuo kėdės, nes žinojau, kad šifras buvo gautas 1969 m. lapkričio 8 dieną, tai yra maždaug dvi savaitės po to, kai kažkas, pasivadinęs Zodiaku, paskambino Jimui Dunbarui jo vedamos TV pokalbių laidos metu. Tas, kuris skambino, sakė: „Man reikia pagalbos, aš sergu, nenoriu eiti į dujų kamerą“, – aiškino D. Oranchakas.
Tai D. Oranchakui leido suprasti, kad žinutė yra tikra, nes ji atitiko realius įvykius. Likusi žinutė taip pat parašyta gana panašiu į Zodiako žudiko stilių.
Komanda pateikė iššifruotą žinutę FTB, kurie šifrą pripažino viešai, tačiau kol kas nepateikė daugiau informacijos apie tai.
Kriptografų komanda pridūrė, kad jie nusivylę tuo, kad šifre nebuvo jokios informacijos, kuri galėtų būti panaudota žudikui identifikuoti, tik „dar daugiau dėmesio prašančių šiukšlių“ iš Zodiako.
„Pati pabaiga neturi prasmės. Bet galbūt kas nors sugalvos, kaip reikėtų ją skaityti“, – sako D. Oranchakas.
