Per 2012 – 2013 metus registruota beveik 40 tūkst. iškvietimų, pradėti 17 tūkst. 601 ikiteisminiai tyrimai. Lyginant su 2011 metais, kai užregistruota nusikalstamų veikų pagal 140 baudžiamojo kodekso straipsnį – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – 1547. Tuo tarpu pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį 2013 metais užregistruota 6,5 karto daugiau – 10022.
„Mes negalvojame, kad smurto dramatiškai padaugėjo, tiesiog, pakėlėm šliuzą. Visuomenėje nebuvo jokio kanalo, kur ši problema galėtų būti sprendžiama. Ir staiga ėmė ir kanalas atsidarė – štai ir pamatėme kokio latentiškumo ši problema“, – sako Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centro direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė.
Anksčiau moterys nesikreipdavo arba rečiau kreipdavosi į policiją, nes nebuvo mechanizmo, kuris joms padėtų. Pasak L. Henrikos Vasiliauskienės, priėmus įstatymą buvo džiaugiamasi, kad gal dabar jau viskas išsispręs. Tačiau vėliau atėjo moralinės pagirios, kai pamatė – įstatymą reikia tobulinti ir tobulinti.
„Vis tik, dabar jau moterys gali kreiptis. Jų apsauga – valstybės reikalas, pačiai aukai nebereikia nešti įrodymų naštos, juos surenka policijos pareigūnai, ji pripažįstama nukentėjusiąja“, – džiaugiasi šiais pokyčiais SPC direktorė.
Smurtautojai areštinėje laikomi iki 12 kartų trumpiau
Įgyvendinant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą silpniausia grandis yra nukentėjusio apsauga. SPC direktorė L. Vasiliauskienė pasakoja, kad smurtautojas pagal įstatymą turėtų būti sulaikomas 48 valandom, tačiau tokiam laikui sulaikomi būna retai. Dažniausiai smurtaujantis asmuo sulaikomas nuo 4 iki 14 valandų.
„Svarbiausia, kai moteris pabando ginti savo teises, ji supranta, kad pasiekė tik tiek, kad jis buvo keturias valandas išvežtas. Paskui grįžo ir vėl duris laužia – tai nėra labai gera rekomendacija valstybės institucijoms, kurios pasišovė ją saugoti nuo smurto. Ir tikrai ne kiekviena moteris yra tiek drąsi, tiek pasiryžusi ir tiek informuota, kad vėl skambintų ir skambintų, – pasakoja L. Vasiliauskienė. Taigi, pasakius A reikėtų pasakyti ir B. Reikia sureguliuoti procesą, kuris dabar yra nesureguliuotas. Įstatymas sako, kad per tas 48 valandas, kurias smurtautojas bus pašalintas, moteris atsigautų, kraują nusiplautų ir nurimtų. Išsimiegotų, vaikus apramintų ir į mokyklą išleistų. Dabar smurtautojas laikomas nuo 4 iki 14 valandų. Jei per naktį palaiko, tai jau labai gerai“.
Policija neturi vietos areštinėse
Pasirodo smurtautojai negali būti laikomi areštinėse numatyta laiką, nes paprasčiausiai nėra infrastruktūros. Smurtautojų tiek, kad jų nėra kur dėti.
„Valstybė, kuri priėmė įstatymą, jo įgyvendinimui neskyrė nei lito du metus. Po mūsų didelių lobistinių pastangų, kad sustiprintų finansavimą policijai ir specializuotai pagalbai, pasiekėme, jog šiais metais valstybė policijai pridėjo apie 40 milijonų litų. Po dviejų metų. Aišku, kad vyrams pirmenybė visuose punktuose. Tai policijai, kaip vyriškai institucijai, jau pridėjo“, – prisimena SPC direktorė.
Įstatymo įgyvendinimui valstybė nebuvo pasiruošusi. Neturėdami, kur laikyti smurtautojo policijos preigūnai priversti jį paleisti.
„Aukos neinformuoja. Smurtautojas vėl grįžta namo, tačiau jei vėl kelia "debošą" – moterys turi teisę vėl skambinti pagalbos telefonu 112, o pareigūnai – pareigą atvykti. Ir kiekvienas tas naujas smurto, agresijos ar grasinimų epizodas sumuojasi“, – teigia Lilija Vasiliauskienė.
SPC direktorė pasakoja, kad jų labai gerbiami pareigūnai joms pasiguodžia, kad Vilniaus apskrityje nėra kur laikyti nusikalsti linkusių asmenų, todėl jie juos veža į Ukmergę ar Švenčionis.
Laukite tęsinio.
