Tai parodė reprezentatyvios apklausos, atliktos 19 Europos šalių. Lietuvoje apklausta per 1500 asmenų nuo 18–64 metų, bendras respondentų Europoje skaičius viršijo 32 tūkstančius. Lietuvai tyrime atstovavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), penktadienį išplatinęs pranešimą apie jo rezultatus.
Rizikingas alkoholio vartojimas tyrime apibūdinamas kaip toks jo suvartojimas, kai vienos progos metu vyrai išgeria 60 gramų, o moterys – 40 gramų gryno alkoholio.
Lietuvoje per pastaruosius metus nurodė taip gėrę 65,8 proc. respondentų. Bent kartą per mėnesį taip gėrė 28,2 proc. apklaustųjų Lietuvoje.
NTAKD pažymi, kad tyrimas parodė labai skirtingą rizikingo gėrimo paplitimą Europoje.
„Respondentų, nurodžiusių, kad rizikingai (gausiai) vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius svyruoja nuo daugiau kaip 60 proc. nuo apklaustųjų europiečių Šiaurės Europos šalyse iki maždaug 10 proc. Italijoje ir Portugalijoje“, – sako departamentas.
Respondentų, be kita ko, klausta motyvų, kurie skatina juos vartoti alkoholį. Lietuvoje santykinai daugiausiai Europoje respondentų atsakė, kad geria siekdami tiesiog prisigerti (dėl šios priežasties Lietuvoje dažniausiai geria per 6 proc. apklaustųjų, vidutiniškai taip teigė per 2,5 proc. respondentų), kad gėrimas jiems padeda, kai jaučiasi prislėgti (atitinkamai 10,5 proc. ir per 3 proc.) ar kai siekia užsimiršti (beveik 14 proc. ir apie 3 proc.).
Kaip BNS nurodė departamentas, Lietuvoje tyrimas atliktas 2015 metų pabaigoje.
