Rugsėjį mokyklų duris pravers ne tik mokiniai, bet ir įvairių institucijų darbuotojai. Į mokyklas šiemet ketina ateiti vis daugiau IT specialistų, ekonomistų, inžinierių, pardavėjų ir kitų profesijų atstovų.
Jie pasiryžę moksleiviams papasakoti apie savo darbą, taip pat karjeros kelią ir jų profesijai reikalingus įgūdžius. Tokių susitikimų tikslas yra padėti jauniems žmonėms sužinoti daugiau apie juos dominančią specialybę ir kartu suprasti, kaip iš tiesų veikia darbo rinka.
Reikėtų informacijos „Apie darbą konkrečioje srityje moksleiviai Lietuvoje turi labai mažai žinių“, – pasakoja Živilė Drėgvaitė, profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ direktorė. Jos teigimu, tyrimai rodo, kad tik kas ketvirtas mokinys, baigdamas mokyklą, tvirtai žino, kurią specialybę norėtų pasirinkti.
Likusi dalis savo sprendimą priima kone atsitiktinai – jie remiasi tėvų pasakojimais, pažįstamų rekomendacijomis ar kita informacija, tačiau taip ir nežino, ar iš tiesų norėtų dirbti pasirinktą darbą, kol jo neišbandė.
„Bendraujame su mokytojais, ir šie pastebi, kad vaikams taip pat trūksta informacijos apie perspektyvias specialybes, – daugiau nei pusė abiturientų kiekvienais metais stodami į aukštąsias mokyklas renkasi socialinius mokslus, nors, pavyzdžiui, darbo rinkai labiau reikia inžinierių, technologų, IT specialistų ir kitų tiksliųjų mokslų sričių profesionalų“, – pabrėžia „Omnitel“ ir „Swedbank“ įkurtos iniciatyvos vadovė.
Projekto dalyviai – institucijų darbuotojai – eina į mokyklas, pasakoja apie savo profesiją, kviečia vaikus kartu praleisti dieną savo darbe. Įmonės taip pat dalyvauja Finansinio švietimo, Saugesnio interneto ir kitose savaitėse – renginių cikluose, kurių tikslas yra suteikti mokiniams daugiau informacijos konkrečia tema ir papasakoti apie finansų valdymą, saugų elgesį internete ar kt.
Jauni žmonės pamato, ką dirba telekomunikacijų specialistai, dizaineriai, pardavėjai, ir taip patys gali priimti labiau apgalvotą profesijos pasirinkimo sprendimą. Po kelių susitikimų su įvairių įmonių atstovais vaikai supranta, ar iš tiesų norėtų tokiame darbe praleisti savo dienas, todėl baigdami mokyklą ir žengdami į darbo rinką jau žino, ką renkasi.
Verslas mato prasmę
Pasak iniciatyvos vadovės Ž. Drėgvaitės, įmonės prisijungia dėl to, kad darbuotojų bei vaikų bendravimas naudingas ne tik moksleiviams, bet ir pačioms bendrovėms.
„Įsitraukę darbuotojai mokosi viešai kalbėti, dirbti komandoje, sudėtingą specialistų kalbą paversti patraukliais ir vaikams suprantamais pasakojimais – juk moksleivius savo darbu reikia kaip nors sudominti“, – teigia Ž. Drėgvaitė.
Apskritai mokytojai pastebi, kad vaikams reikėtų vis įdomesnių informacijos pateikimo būdų, jie viską nori pamatyti savo akimis, bendrauti su kompetentingais žmonėmis ir iš jų gauti reikalingus atsakymus, – moksleiviams nebeužtenka išgirsti informaciją iš trečiųjų šalių. Minėtos iniciatyvos dalyviai būtent tai vaikams ir suteikia.
Ž. Drėgvaitė taip pat pastebi, kad įmonėms svarbu kurti ryšį su ateities darbuotojų karta.
„Bendraudami su mokiniais specialistai ne tik pastebi, kas jaunam žmogui svarbu ir kaip jis apskritai žiuri į profesiją, bet kartu gali pagerinti savo institucijos įvaizdį“, – tęsia „Kam to reikia?!“ vadovė.
Jos teigimu, turime ne vieną pavyzdį, kai vaikai po susitikimų su konkrečios įmonės darbuotojais pasakoja, kad ateityje norėtų ten dirbti, – juos patraukia darbuotojo dėmesys, pasakojimai apie perspektyvas tobulėti, taip pat draugiška komanda. Žinoma, kartais būna, jog moksleiviai norėjo pasirinkti tam tikrą profesiją, bet po darbuotojų pasakojimo supranta, kad šis kelias ne jiems.
„Tai irgi gerai – griauname profesinius mitus, kurių vaikai turi daug“, – pasakoja „Kam to reikia?!“ vadovė.
