Galbūt paveikti visur girdimų gąsdinimų ekonomine krize, lietuvaičiai vis dažniau renkasi galbūt menkiau apmokamą, tačiau saugesnę valdininko duoną.
Valstybės tarnybos departamentas pastebi, jog jei anksčiau į vieną vietą pretenduodavo du norintys, dabar šis skaičius padidėjo keturis kartus. Populiariausios – Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos. Čia į vieną vietą pretenduoja 20 kandidatų. Tiesa, yra pozicijų, dėl kurių varžosi net 40 pretendentų.
Tuo tarpu į vieną vietą Švietimo ir mokslo ministerijoje pretenduoja 12, Ūkio ministerijoje – 8 kandidatai.
Kaip pastebi Rimantas Šadžius, kartais į vieną vietą paduodama ir 30 paraiškų, tačiau dalis pretendentų, pamatę, kokie keliami reikalavimai, „atbyra“ dar prieš konkursą.
Valdininko postu susiviliojo ir kai kurie besitraukiančios Vyriausybės nariai -
ministerijos sekretorius, finansų viceministras Valentinas Miltienis, būdamas vieninteliu kandidatu, laimėjo konkursą į ministerijos sekretoriaus postą.
Šiuo metu viešajame sektoriuje yra dešimtadalis, t. y. 3000, laisvų vietų.
Franciskas Kardona, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) programos, teikiančios paramą valdymo ir vadybos gerinimui Vidurio ir Rytų Europos šalyse (SIGMA), vyriausiasis administratorius, viešėdamas Lietuvoje yra tvirtinęs, jog iš naujųjų Europos Sąjungos šalių, įstojusių 2004 metais, Lietuva yra viena labiausiai pažengusių valstybės tarnybos srityje.
Tačiau jis minėjo, jog būtina ją padaryti patrauklesnę žmonėms. „Kai žmogus mato, kad valstybės tarnyba politiškai angažuota, priklausoma nuo partijų, nestabili, kad jis gali būti išmestas, kai ateis nauja Vyriausybė, net nesivargina patekti į ją. Juk privačiame sektoriuje irgi tas pat, be to, ten geresnis atlyginimas. Visada sakiau, kad tiems, kurie nori uždirbti daug pinigų, valstybės tarnyboje - ne vieta“, - yra sakęs ES pareigūnas.
Plačiau - LNK „Žiniose“
