Paaiškėjo, kad nueinant vos 4 tūkst. žingsnių per dieną, sumažėja mirties nuo sveikatos problemų rizika. Be to, vos 2 337 žingsniai per dieną sumažina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Jau daugybę metų 10 tūkst. žingsnių yra etalonas tiems, kurie stengiasi pagerinti savo sveikatą, nors iš tiesų tokį skaičių žingsnių rekomendavo ne mokslininkai – jį sugalvojo japonų rinkodaros komanda, reklamuojanti žingsniamatį.
Nepaisant to, kad tai nebuvo gydytojų rekomendacija, šis skaičius įsitvirtino kaip etalonas, o daugybė tyrimų patvirtino šio skaičiaus žingsnių naudą, rašo metro.co.uk.
Tačiau dabar žurnale „European Journal of Preventive Cardiology“ paskelbti nauji tyrimai parodė, kad net ir nueinant mažiau nei 10 tūkst. žingsnių vaikščiojimas yra labai naudingas sveikatai.
Išanalizavus 17 skirtingų tyrimų duomenis, kuriuose dalyvavo 226 889 žmonės, nustatyta, kad rizika mirti nuo bet kokios su sveikata susijusios priežasties, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, gerokai sumažėja nuėjus papildomus 500-1000 žingsnių.
Kuo daugiau vaikščiojate, tuo geriau
Padidinus per dieną nueinamų skaičių tūkstančiu, rizika mirti nuo bet kokios priežasties sumažėjo 15 proc., o padidinus nueinamų žingsnių skaičių 500 per dieną, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 7 proc.
„Mūsų tyrimas patvirtina, kad kuo daugiau vaikščiojate, tuo geriau. Nustatėme, kad tai galioja ir vyrams, ir moterims, nepriklausomai nuo amžiaus ir to, ar gyvenate vidutinio, subtropinio, subpoliarinio ar mišraus klimato regione“, – sakė Lenkijos Lodzės medicinos universiteto kardiologijos profesorius Maciejus Banachas.
Daugybė tyrimų parodė, kad sėslus gyvenimo būdas kelia pavojų, nes didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei prisideda prie trumpesnės gyvenimo trukmės.
Skaičiuojama, kad daugiau moterų nei vyrų kiekvieną savaitę neužsiima pakankamu fiziniu aktyvumu, taip pat tai labiau būdinga šalių, kuriose gaunamos didesnės pajamos, gyventojams. Tačiau žingsnių skaičiaus didinimas yra paprastas ir nemokamas būdas pagerinti sveikatą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje – kasmet dėl fizinio pasyvumo miršta 3,2 mln. žmonių.
