„Gelbėtojai mini duobes ir atgalines sroves, kurios neša į jūros gilumą. Taip pat aiškina kaip iš tokių pavojingų vietų išplaukti (plaukiant į šonus, kur srovė jau neša į krantą).
Na, o kaip tos žmones pražudančios duobės atrodo, daugelis gal net nežino, nes tiesiog nėra jų matęs iš viršaus.
Dalinamės nuotrauka iš pernai metų, gal bus lengviau suvokti duobių matmenis ir kaip tankiai jos gali būti išsidėsčiusios. Be to, atkreipkite dėmesį į bangas – ties duobėmis jų keterų nematyti. Tai yra puikus indikatorius (būnant ant žemės) kur geriau neiti“, – aiškina jūroje esančių duobių nuotrauka iš paukščio skrydžio pasidalinę „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Svarbu paminėti, kad ši nuotrauka yra daryta 2022 metų vasarą, tad per metus duobės galėjo pakeisti savo vietą dėl nešmenų judėjimo. Neretai apie jas praneša ir įspėjamieji ženklai.
„Neklausymas veda į mirtiną nelaimę. Nežaiskite su likimu“, – priduriama.
Kaip išplaukti iš duobės?
Kaip sako Klaipėdos paplūdimio gelbėtojai, žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė. Pakliuvęs į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip ima skęsti. Gelbėtojai dalijasi tokiu patarimu:
„Jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė.
Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją.“
Pataria, kaip elgtis skendimo atveju
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko, dar vienas svarbus dalykas, kurį visuomet verta priminti žmonėms, yra tai, kaip reikėtų elgtis pamačius skęstantį žmogų.
Palangos gelbėtojų vado teigimu, visų pirma, reikia kviesti pagalbą ir, prieš skubant į jūrą gelbėti nelaimės ištikto žmogaus, įsivertinti savo galimybes.
„Jeigu matote, kad skęsta žmogus, tai pirmiausiai praneškite trumpuoju numeriu 112, arba, jei mūsų paplūdimyje, tuomet 1509. Antras dalykas, turite įsitikinti, ar mokate plaukti ir galite jam padėti.
Galbūt ten negilu, o esate aukštaūgis ir užteks tik nueiti iki jo ir duoti ranką, patraukti. Bet jeigu nesate įsitikinęs ar mokate plaukti, tada vietoj vienos nelaimės bus dvi. Mes patariam visada pirmiausiai iškviesti pagalbą arba kitiems pranešti, kad skęsta žmogus.
Jeigu nelaimė įvyksta ežere, paduokite žmogui kažką, už ko jis galėtų užsikabinti: kelnes, diržą, bet kokią šaką. Meskite kamuolį, didesnį butelį nuo vandens, kuris padės bent kažkiek išsilaikyti kol ateis pagalba“, – pataria vyras.
J. Pirožnikas priduria, kad, pirmiausiai, pradėjus skęsti, žmogų apima panika ir jis nebevaldo savo emocijų, todėl labai svarbu jį nuraminti ir pranešti, kad iškvietėte pagalbą.
„Reikia stengtis nepanikuoti, šauktis pagalbos. Jeigu papuolėte į srovę, tai ji būna ne ilgai, tik tuo momentu. Todėl nesipriešinkite, neatiduokite visų jėgų ir pasileiskite.
Srovė nueis kažkur į šoną, išmes jus ir galėsite ramiai parplaukti į krantą. Niekada nepasimeskit, jeigu papuolėt į duobę, ji yra 2–4 metrų skersmuo, negili, gali būti 30 centimetrų. Pabandykite sustabdyti kvėpavimą, pernerti, pereiti, perplaukti, išpūsti vandenį ir tada atsistoti“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad nemokantiems plaukti ar nežinantiems, kaip reikia teisingai elgtis vandenyje, į vandenį galima bristi ne giliau nei iki juosmens.
Dar tik besiruošiantiems vykti atostogauti, J. Pirožnikas sako turintis vieną palinkėjimą: „Stebėkite vėliavų spalvas, būkite atsargūs, saugokite save ir laimingai pailsėkite.“
