Privačių gydymo įstaigų iš pacientų ne visada teisėtai imamos priemokos – ilgą laiką diskutuojama problema. Ką tik šviežiai ji vėl pakelta Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Ar tai nėra lupikavimas?
Kalbėdama apie jaučiamą sveikatos sistemos privatizavimą socialdemokratė Orinta Leiputė atkreipė dėmesį į ligonių kasų pateiktus duomenis, kad brangių tyrimų įranga viešosiose įstaigose yra daug senesnė ir pasaugų teikiama mažiau bei piktinosi dėl dabar labai dažnai pasitaikančios situacijos.
„Pranešime minėjote, kad pacientas yra dėmesio centre ir nesvarbūs visi kiti dalykai. Paprastas pavyzdys – nuėjau pas šeimos gydytoją, kuris dirba viešojoje įstaigoje, mane siunčia atlikti magnetinį rezonansą. Ir man pasako, kad galiu jį pasidaryti vietoje, bet eilė didžiulė, arba privačioje įstaigoje už ligonių kasų kompensuojamas lėšas vos ne kitą dieną.
Ten nuėjus manęs paklausia, kokia įranga noriu atlikti tyrimą – truputėlį naujesne ar truputėlį senesne. Abi paslaugos finansuojamos, bet darant su naujesne įranga reikia papildomai susimokėti 35 eurus. Aišku, aš, kaip pacientė, patiriu stresą, noriu su naujesne, dar paprašau, kad duotų medžiagą išsinešti, dar susimoku 20 eurų už „atmintuką“, nors, matyt, čia paslauga, o ne jis pats tiek įkainotas. Tai kur tas pacientas dėmesio centre ir ar tai nėra lupikavimas?“ – svarstė parlamentarė.
Pasak jos, kaip ir neužtikrinama nauja įranga, žmogus verčiamas eiti į privačią įstaigą, mokėti už paslaugą, kuri realiai ligonių kasų turėtų būti visiškai apmokama.
„Ten nuėjus manęs paklausia, kokia įranga noriu atlikti tyrimą – truputėlį naujesne ar truputėlį senesne. Abi paslaugos finansuojamos, bet darant su naujesne įranga reikia papildomai susimokėti 35 eurus.“, – dėstė O. Leiputė.
„O kai įstaigos kreipdavosi dėl įrangos nusipirkimo, tai joms arba neleidžiama, o jei leidžiama, neapmokama už teikiamas paslaugas. Tai matau tokį sąmoningą privedimą prie to, kad tie žmonės pereitų į privatų sektorių, kurie gali susimokėti, o kurie negali, tai jau kaip likimo skirta“, – dėstė O. Leiputė.
Ligonių kasų vadovas mato taisytiną spragą
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius sutiko, kad ši problema egzistuoja, tačiau metė akmenį į pačių viešų įstaigų daržą – esą pačios yra primigusios ir neišnaudoja visų galimybių.
„Labai aktuali tema, mes irgi pabrėžiame, kad viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo arba tam tikrų įtampų tikrai yra. Konkrečiai kalbant apie MRT, vidutinis įrangos amžiaus skirtumas nėra toks milžiniškas. Jei privačiose jis siekia apie 6 metus, viešosiose – apie 8,5 metų.
Bet net ta įranga, kuri pakankamai nauja, ji menkai naudojama, greičiausiai čia yra šiek tiek viešųjų įstaigų užmigimas, jos ir dirba trumpiau. O finansavimą visos įstaigos gauna tą pačią kainą – už viską sumokame vienodai“, – komentavo jis.
VLK vadovas patikino, kad bendras KT ir MRT prieinamumas yra labai geras – galima užsiregistruoti kad ir tos pačios dienos popietei.
„Mokamas tarifas yra dosnus, į jį įskaičiuotas pakankamai ir įrangos nusidėvėjimas, kad įstaigos galėtų pirktis pačios. Labiau mes čia matome vadybinius klausimus“, – nurodė G. Bendorius.
Pasak jo, vadybinio atidumo greičiausiai trūksta ir steigėjams – savivaldybės, sveikatos apsaugos ministerija, universitetai turėtų labiau įsitraukti į savo įsteigtų įstaigų valdymo.
„Dėl ko ima priemokas už laikmeną už dar kažką, manome, kad čia yra vieno sveikatos sistemos įstatymo straipsnio punkto netobulumas. Dėl to reikėtų kažką daryti, ką tiksliai – sunku atsakyti. Bet tą reikės kažkaip spręsti“, – patikino ligonių kasų vadovas.
Ketina keisti 20 metų tvarką
Taip pat jis pakomentavo situaciją dėl praėjusią savaitę gydymo įstaigų pakelto triukšmo dėl ligonių kasų neketinamų apmokėti dalies dializės, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos paslaugų kainos už jau šiais metais atliktus šiuos tyrimus pacientams.
Be to, nuogąstauta, kad ketinama ir ateityje už šias paslaugas mokėti mažiau, esą dirbtinai sumažinant įkainį per „slankiojančio balo“ sistemą, t. y. nesumokant visos šių paslaugų kainos.
„Visoms įstaigoms už atliktas procedūras sumokame, nėra nustatyta jokių limitų. Kur problema ir dėl ko ką tik buvo kilusi diskusija, tai kokią kainą sumokame. Jei pradedame atlikti labai daug tyrimų, atitinkamai mažėja kaina, ir iki 1 ta balo vertė atstatoma tik metams pasibaigus, jei bus sutaupymo kitose PSDF eilutėse.
Kaip sutarėme pirmadienį pasitarime, greičiausiai ši prieš 20 metų įvesta tvarka šiandien ne visiškai atitinka visos rinkos ir pacientų lūkesčius ir tikriausiai ją reikėtų kažkaip pakeisti. Čia gali būti diskusija, kaip reikėtų tą padaryti“, – kalbėjo G. Bendorius.
Kai kurie tyrimai pertekliniai?
VLK vadovas akcentavo, kad per pastaruosius metus atliekamų brangių tyrimų mastas gerokai išaugo, kai kurie jų galbūt net yra pertekliniai.
Ligonių kasų duomenimis, 2019 metais buvo atliekama 150 tūkst. MRT per metus, šiemet prognozė, kad jų bus atlikta dvigubai – 317 tūkst. G. Bendoriaus aiškinimu, Europos kontekste Lietuva bus šiek tiek aukščiau vidurkio. Tuo metu jei ir toliau tokiais tempais bus daromi MRT ir KT tyrimai, kitais metais Lietuva nebetilps į europinį grafiką.
„Taigi turėdami limituotus resursus prieš 20 mes tas kintamas balas ir buvo numatytas, tarsi ribojantis pačių įstaigų apetitus arba norą daryti tyrimus. Kita vertus, žinome, kad visur Europoje šių modernių tyrimų kiekis didėja. Nedidelis didėjimas – su tuo viskas yra tvarkoje, bet 30 proc. per metus, 2 kartus per penkerius metus – šiek tiek daugoka.
„Kai kas sako, kad apie 40 proc. tokių tyrimų neturi vertės, bet kaip gale detektyvo sužinome, kas yra žudikas, bepigu aiškinti, kai diagnozė jau nustatyta, kad šitie tyrimai buvo nereikalingi...“, – sakė G. Bendorius.
Bet matome, kad tas kintamas balas nebesulaiko gydymo įstaigų, tyrimų atliekama daug. Kas dėl to kaltas ir kiek yra atliekama nepamatuotų tyrimų, sunku atsakyti. Kai kas sako, kad apie 40 proc. tokių tyrimų neturi vertės, bet kaip gale detektyvo sužinome, kas yra žudikas, bepigu aiškinti, kai diagnozė jau nustatyta, kad šitie tyrimai buvo nereikalingi... Bet pasakyti diagnozės pradžioje, kurio tyrimo nereikia daryti, yra daug sudėtingiau“, –pastebėjo G. Bendorius.
Jis priminė, kad sujudimas dabar ir įvyko, kad atlikta labai daug tyrimų ir jei balas nebūtų atstatytas, kai kurios labai specializuotos įstaigos negautų labai reikšmingų pajamų.
„Bet galvokime, kad taupymo fonde bus šiek tiek lėšų ir sausio mėnesį galėsime turbūt nepilnai, bet nemažai sumokėti papildomai“, – žadėjo G. Bendorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
