Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė parlamentaro, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Antano Matulo siūlymui numatyti, kad pacientas, užsiregistravęs planinei asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti, tačiau negalintis atvykti nustatytu laiku, apie tai privalo informuoti sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip 24 val. iki paslaugos gavimo pradžios.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo A. Matulas, šiuo metu iki 30 proc. pacientų sutartu laiku neatvyksta pas gydytojus ir apie tai nepraneša, todėl yra gaištamas laikas ir susidaro ilgesnės pacientų eilės.
„Tikiuosi, kad didžioji dauguma prisimins ir informuos, kad negali atvykti. Tada bus pakviestas kitas, eilėje laukiantis žmogus, nes dabar yra įstaigų kur iki 30 procentų žmonių neateina. Tam žmogui, kuris nepranešė ir medikas tuo laiku sėdės, gers kavą ir dėl to nesutrumpės eilė“, – komentavo Seimo narys.
O kas laukia tų pacientų, kurie užsiregistruoja pas gydytoją, nepraneša apie tai, kad atvykti sutartu laiku negali ir neatvyksta? Į šį klausimą atsakydamas A. Matulas teigė tikintis pacientų morale.
„Aš nutariau pateikti siūlymą įteisinti pareigą, tai yra panašią kaip mylėti Tėvynę, mylėti artimą, mylėti vaiką. [...] Manau, kad nebūtų tikslinga pacientui nustatyti atsakomybę. [...] Jam galima būtų pritaikyti moralinę atsakomybę, kad jis yra nepilietiškas ir neužjaučia kito žmogaus, kuris galėtų papulti pas medikus anksčiau“, – aiškino A. Matulas.
Šalies vadovė nori numatyti terminus
Ligonių eiles medicinos įstaigose pasišovusi sumažinti prezidentė D. Grybauskaitė savo ruožtu Seimui teikia įstatymo pataisas, kuriomis siūlo numatyti aiškius paslaugoms taikomus terminus.
Šalies vadovė siūlo, kad šeimos gydytojo konsultacija turėtų būti suteikta ne vėliau kaip per 7 dienas, gydytojo specialisto – per 30 dienų, brangūs tyrimai turi būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų. Kaip numatoma įstatymo projekte, gydymo įstaigos, pažeidusios šiuos maksimalius terminus, už laiku nesuteiktas paslaugas negautų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ši tvarka būtų taikoma ir valstybinėms, ir privačioms gydymo įstaigoms, gaunančioms apmokėjimą iš PSDF.
Prezidentė taip pat siūlo didinti valstybinių gydymo įstaigų motyvaciją ir įvesti jų veiklos vertinimo sistemą pagal 15 svarbiausių kriterijų. Geriau už šalies vidurkį veikiančios įstaigos gautų papildomą apmokėjimą, o vidurkio nesiekiančios įstaigos būtų priverstos gerinti savo veiklą, to nepadarius būtų taikomos sankcijos – nuo vadovų atsakomybės iki įstaigos reorganizavimo.
Ragina bausti nemokamų paslaugų apmokestinimu
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas portalui tv3.lt teigė abejojantis A. Matulo idėja mažinti pacientų eiles. Anot jo, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš kitų valstybių, kuriose pacientai, nepranešę apie neatvykimą pas gydytoją sutartu laiku, yra baudžiami – kitą kartą jiems už nemokamai suteikiamą paslaugą tenka mokėti.
„Čia daug kur užsieny taip yra padaryta, užtat ir yra tvarka. [...] Kadangi yra bendra sistema, tai toje sistemoje pacientas turi gal prieš parą ar prieš dvi pranešti, kad jis neatvyks ir užleisti savo vietą kažkam. Jeigu jis to nepadaro ir po to neatvyksta, ten niekas nesiaiškina, dėl kokių priežasčių, ir tiesiog skiriama nuobauda. Ta nuobauda yra įvairi, o dažniausiai yra tokia – niekas ten nieko iš jo neprašo, bet, pavyzdžiui, kaip ir pas mus, dengia konsultacijas ligonių kasos, tai jau sekanti konsultacija būna mokama. Visi tai žino ir elgiasi drausmingai“, – aiškino L. Labanauskas.
„Yra tai ir Vokietijoje. Ir ten kažkaip niekas nerėkia, kad yra skriaudžiamas pacientas, už tai, kad visi supranta, kad laikas medikui yra brangus“, – pažymėjo gydytojų atstovas.
Anot jo, D. Grybauskaitės siūlymai sveikatos apsaugos paslaugoms taikyti terminus taip pat nieko nepakeistų, jei nebūtų sudrausminti į medicinos įstaigas laiku neatvykstantys pacientai bei neišspręsto kitos esminės problemos.
„Žmogui pagal patologiją skiriamas laikas ir šiandien tą laiką kiekviena gydymo įstaiga nusistato pati. O tai, mūsų supratimu, turėtų būti daroma valstybės mastu, kad visiems galiotų tie laikai. Tada visi galės paskaičiuoti ir krūvius, ir kiek pacientų galės priimti. Pacientas taip pat neturėtų registruotis iš karto į 2-3 vietas”, – komentavo L. Labanauskas.
„Jeigu mes išleisime įstatymą be šių trijų pagrindinių dalykų sutvarkymo, tai jis bus tuščias raštas“, – akcentavo LGS vadovas.
Pacientų atstovė: senukai gali pamiršti ateiti pas gydytoją
Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė neslėpė nuostabos dėl A. Matulo idėjos įpareigoti pacientus pranešti gydymo įstaigoms apie savo neatvykimą sutartu laiku.
„Tai ir taip aišku kiekvienam, kad privalo pranešti, bet jie nepraneša, kadangi, jeigu jam reikia laukti kelis mėnesius, tai žmogus jau per tą laiką susiranda ir nueina. [...] Jie čia kaltina pacientus, kad yra eilės, kad jie užsirašo ir neateina“, – komentavo V. Augustinienė.
„Aš galiu pamiršti arba per tą laiką galiu jau nueiti visai į kitą gydymo įstaigą, jeigu mane tai domina. Arba žmogus, kuris gyvena rajone, kaime, tai galbūt jis neturi tų pinigėlių atvažiuoti arba pamiršta tiesiog“, – tęsė pacientų atstovė.
Anot jos, pačios gydymo įstaigos turėtų būti suinteresuotos priminti pacientams apie jų vizitus pas gydytojus.
„Pavyzdžiui, kai pas dantų gydytoją užsirašai ir jeigu yra kelių dienų tarpas iki apsilankymo, tai iš vakaro atsiunčiamas priminimas ir reikia atsakyti, ar ateisi, ar ne. Tada viskas aišku. Ta gydymo įstaiga į tą vietą, jei aš neateinu, gali pasiūlyti kitam žmogui ateiti, kuris yra vėliau užsirašęs. Tai taip galėtų daryti kiekviena gydymo įstaiga.
Kur ten senukas ar senutė atsimins, jeigu jis turi po kelių mėnesių nueiti. Žmogus juk užsirašo ne dėl to, kad reikia užsirašyti. Visada rašosi todėl, kad reikia eiti“, – dėstė V. Augustinienė.
Pašnekovės teigimu, bausti pacientus už jų nepunktualumą būtų ne tik neteisinga, bet ir neracionalu.
„Jeigu ten pritaikys 1 euro ar 5 eurų nuobaudą, tai, visų pirma, tas žmogus nesumokės. Ir ar ne brangiau kainuos administravimas, tų nuobaudų rinkimas? Geriau tegul būna tas koordinatorius ir žmonėms primena, įsitikina, ar žmogus ateis, ar neateis“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė.
Prezidentės idėja patiko, bet...
V. Augustinienė teigiamai įvertino D. Grybauskaitės siūlymus taikyti terminus sveikatos paslaugų suteikimui, tačiau suabejojo, ar realiai tai galima būtų įgyvendinti.
„Siūlymas yra geras, bet klausimas, kaip jis realiai būtų įgyvendinamas. [...] Nėra pagrįsta nei pinigais, kad būtų skiriama daugiau pinigų toms konsultacijoms ar tyrimams. [...] Jeigu dabar pas specialistą yra 5 mėnesių, sakykime, lauki eilė, tai kaip staiga pasidarys 1 mėnuo? Iš ko? Ar gydytojų atsiras daugiau, ar bus kompensuojama iš ligonių kasų daugiau tų konsultacijų?“, – svarstė pacientų atstovė.
V. Augustinienė pacientus eiles siūlė mažinti slaugytojams suteikiant daugiau funkcijų.
„Turėtų daugiau į darbą būti įtraukti ir daugiau atsakomybės suteikti slaugytojams, kad ir slaugytojas tuos pagrindinius darbus atlikti galėtų, tai yra galėtų žmogų išklausyti, sužinoti, kodėl jis atėjo, suruošti receptus, kad gydytojas per tą laiką galėtų konsultuoti“, – aiškino pašnekovė.
„Eiles sumažintų, jeigu ligonių kasos sudarytų sutartis tas finansavimo lygiavertiškais pagrindais ir su privačiomis gydymo įstaigomis, nes, kiek žinau, kad su tom privačiom gydymo įstaigom antrinio lygio paslaugoms labai maža dalis sudaroma sutarčių. Dabar žmogus, jeigu jis nenori ilgai laukti, jam skauda, rūpinasi savo sveikata, priverstas eiti į privačią įstaigą, bet ten moka pilną kainą už paslaugą“, – dar vieną receptą pateikė V. Augustinienė.
