Medikai pripažįsta, kad ne visi moka tinkamai elgtis su pacientais. Kai kuriems kartais pritrūksta kantrybės suprantamai išaiškinti, kokius vaistus ir kaip naudoti, bei sugebėjimo susivaldyti ir blogai nusiteikusiam pacientui neatsakyti tuo pačiu. Pacientų nusiskundimų dėl medikų nedėmesingumo susilaukia gydytojai ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje. Švedijoje jau svarstoma, kaip patobulinti būsimųjų medikų mokymo programas, kad pacientai nebesiskųstų jų šaltumu.
Nusiskundimų daugėja
Švedijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad per metus net 20 tūkstančių pacientų pasiskundžia juos ginantiems komitetams dėl netinkamo medikų elgesio. Švedijos socialinės valdybos Sveikatos ir ligonių priežiūros skyriaus vadovas Bu Lindblumas (Bo Lindblom) teigia, kad medikui šiais laikais neužtenka būti vien geram specialistui. Pacientai reikalauja, kad medikai su jais jautriau elgtųsi ir užmegztų pagarbų dialogą. „Tam šiandienos medikai yra per prasti. Didžiulis ir vis dar augantis nusiskundimų skaičius dėl nepakankamai bendraujančių ir netinkamai besielgiančių medikų yra nerimą keliantis signalas. Socialinė valdyba siūlo sugriežtinti reikalavimus dėl medikų kompetencijos bendravimo, vadovavimo klausimais, dėl medicinos žinių ir darbo kokybės“, - viename didžiausių Švedijos dienraščių „Dagens Nyheter“ teigė B.Lindblumas.
Manoma, kad Švedijoje medikų išsilavinimas neatitinka šių laikų specialistų reikalavimų lygio. Šioje šalyje būsimieji medikai skundžiasi, kad universitetuose gauna nepakankamai bendravimo įgūdžių. Todėl Socialinė valdyba siūlo sukurti naujas medikų specialaus mokymo programas, pagal kurias būsimieji gydytojai įgytų labiau susistemintų bendravimo, vadovavimo ir medicinos žinių.
„Sveikatos priežiūroje dabar yra tam tikras paradoksas. Nepai-sant labai spartaus žinių, technikos ir organizacijų tobulėjimo, sveikatos priežiūros kokybė dažniausiai priklauso tik nuo atskirų individų žmogiškųjų savybių. Sveikatos priežiūros darbuotojų sugebėjimas užmegzti dalykiškus ir pozityvius santykius su pacientais ir kolegomis sąlygoja gerą ir patikimą slaugą“, - aiškino B.Lindblumas.
Nesuprato rekomendacijų
Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga mano, kad tais laikais, kai jis studijavo Kauno medicinos institute, buvo pakankamai etikos ir psichologijos paskaitų, per kurias būsimieji medikai buvo mokomi bendrauti su pacientais. Taigi teorinių bendravimo žinių pakako.
Pašnekovas sakė, kad yra pakankamai medikų moralės kodeksų. Jis pats visada stengiasi vadovautis Hipokrato priesaika, kurią davė net du kartus – po studijų tapdamas mediku ir prieš kelerius metus. Tada Klaipėdos dramos teatre kartu su būriu kolegų prisiekė laikytis atnaujintos šių dienų medicinai pritaikytos priesaikos, įpareigojančios medikus vengti korupcijos, neatlikti eutanazijos ir abortų.
Jūrininkų ligoninės vadovas neneigė, kad ne visiems gydytojams pavyksta laikytis profesinės etikos ir deramai bendrauti su pacientais. Jam teko išklausyti ligonių nusiskundimų netinkamu gydytojų ir slaugytojų elgesiu. Prasižengusių medikų elgesį svarsto etikos komisija, veikianti kiekvienoje gydymo įstaigoje. Pasak pašnekovo, kartais gydytojai dėl esą netinkamo elgesio puolami be reikalo, o pacientų skundai yra nepagrįsti.
„Dažniau pacientai skundžiasi, kad gydytojų santykiai su jais būna pernelyg šalti ir oficialūs. Problema yra galbūt tai, kad gydytojai ne visada randa laiko artimesniam bendravimui. O ir patys pacientai kartais per daug iš gydytojų reikalauja“, - sakė J.Sąlyga.
Gydytojas prisiminė, kai teko svarstyti vieną kolegą, kuris skubėdamas nepakankamai paaiškino pacientui apie jo ligą, ligonis nelabai suprato gydytojo rekomendacijų.
Kartą ligoninės etikos komisija svarstė ir medikę, įtartą vagiliavimu, tačiau jos kaltė nebuvo įrodyta.
Pasimokytų iš vyresnių
Jūrininkų ligoninėje dirbantis gydytojas rezidentas Vaidotas Sinkevičius mano, kad šių laikų medicinos studentai gauna pakankamai teorinių bendravimo su ligoniais žinių, tad mokymosi programas tobulinti nebūtina. Vilniaus universitete neseniai baigęs mokslus gydytojas pasakojo, kad jie buvo mokomi medicinos etikos ir filosofijos. Šių paskaitų metu studentai su dėstytoju išnagrinėjo ne vieną situaciją, kuri gali pasitaikyti medikams bendraujant su pacientais. „Situacijas apžvelgdavome iš įvairių pozicijų: kaip jas vertintų ligoniai, medikai ir ligoninės administracija“, - pasakojo V.Sinkevičius.
Mediko nuomone, ne visada dėl nesusikalbėjimo su pacientais būna kalti vien medikai. „Kai kurie ligoniai patys per daug iš medikų reikalauja dėmesio, būna nervingesni. Gydytojui laikytis elgesio su pacientu normų trukdo tai, kad kartais jausmai, o ne protas ima viršų. Nėra gerai, kai gydytojas pernelyg šaltai bendrauja su pacientu, bet, manau, nereikalingas ir kitas kraštutinumas, kai medikas apie ligonį pradeda per daug tūpčioti, vos ne drauge verkti“, - įsitikinęs pašnekovas.
V.Sinkevičius nemano, kad anksčiau mokslus baigusiems kolegoms reikėtų tobulinti savo bendravimo su pacientais įgūdžius: „Gal kaip tik mums, jauniems, labiau reikėtų pasimokyti bendrauti iš vyresniųjų kolegų, ypač iš šešiasdešimtmečių. Tada medikai buvo gerbtini asmenys, o dabar į juos žvelgiama vos ne kaip į nusikaltėlius“.
Šiurkščiai atsakė
Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis mano, kad jeigu visi medikai laikytųsi Hipokrato priesaikos, problemų dėl etikos nebūtų.
V.Janušonis neneigė, kad retkarčiais susilaukia pacientų nusiskundimų dėl medikų etikos: „Dažniausi etikos pažeidimai – netinkamas medikų bendravimas su pacientais. Paskutinį kartą mūsų ligoninės etikos komisija svarstė situaciją, kai medikas, pacientės išvadintas negražiais žodžiais, nesusivaldė ir jai šiurkščiai atsakė“.
Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas taip pat mano, kad pacientai skųsdamiesi medikais kartais sutirština spalvas, ypač dabar, įsigaliojus naujam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui.
„Anketinės ligonių apklausos rodo, kad pacientai iš medikų nori daugiau bendravimo. Bet gydytojų toks darbas, kad ne visada suspėjame pabendrauti“, - apgailestavo V.Janušonis.
Reikia etikos kodekso
Apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Salvinija Misikonienė tvirtino, kad jų ligoninės etikos komisijai svarstyti netinkamo medikų elgesio dar neteko, bet buvo keletas nusiskundimų dėl nemandagaus, šiurkštaus kitų darbuotojų elgesio.
„Medikai patys bijo blogai elgtis, ką nors ne taip padaryti ar pasakyti, kad netektų turėti reikalų su teismais. Anksčiau dirbdavome drąsiau“, - sakė L.Misikonienė.
Gydytoja prisiminė, kad, kai ji studijavo, etikos ir elgesio su ligoniais pagrindų buvo mokoma minimaliai. Ji mano, kad reikėtų sukurti visuotinį medikų etikos kodeksą, kuris aiškiai apibrėžtų, koks elgesys etiškas, o koks ne.
„Tačiau medikų etikos kodeksą turėtų sudaryti tikrai ne Specialiųjų tyrimų tarnyba, neišmananti mūsų darbo specifikos, bet patys gydytojai. Juk aš irgi negalėčiau kurti elgesio normų mokytojams. STT sukurtas, bet nepatvirtintas medikų etikos kodeksas buvo labai kritikuotinas“, - aiškino medikė.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
