Pagal Valstybinės ligonių kasos duomenis, per pastaruosius metus šeimos gydytojai išdavė beveik 900 tūkst. siuntimų. Siųsdamas pacientą konsultacijai pas kelis skirtingos profesinės kvalifikacijos gydytojus specialistus, šeimos gydytojas privalėjo pildyti atskiras siuntimo formas. Kiekvienos jų užpildymui reikia vidutiniškai 15 min. Ministro V. P. Andriukaičio inicijuoti pakeitimai numato, kad siunčiant pacientą pas skirtingus gydytojus specialistus konsultacijai ar atlikti brangiųjų tyrimų bei procedūrų į vieną gydymo įstaigą, kurioje pacientui užvedama viena Ambulatorinė asmens sveikatos istorija, išduodamas vienas siuntimas.
Specialistai įsitikinę, kad taip pat biurokratiją mažins, pacientų ir gydytojų laiką taupys nuo lapkričio 1 d. įsigaliosianti Pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, ilgalaikio stebėjimo tvarka. Joje numatyta, kad lėtinėmis ligomis sergantys vaikai ir suaugę pas gydytoją pateks paprasčiau, be kas kartą rašomo šeimos gydytojo siuntimo. Tuo pačiu ilgalaikio stebėjimo tvarką nustatančiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas ir sąrašas ligų, kuriomis sergantiems žmonėms reikalingas toks stebėjimas. Tai didelį šalies gyventojų mirtingumą sukeliančios lėtinės ligos: onkologiniai susirgimai, nervų, kraujotakos sistemų sutrikimai, tuberkuliozė, taip pat įvairūs endokrininiai, pulmonologiniai, alergologiniai susirgimai. Naujajame teisės akte pagal ligas numatyta stebėjimo trukmė, lankymosi pas specialistus periodiškumas.
Ateityje galimybę patekti pas gydytoją specialistą pacientams dar labiau palengvins rengiami Sveiktos sistemos įstatymo 49 straipsnio pakeitimai. Pagal juos, pacientas, susirgęs kai kuriomis ūmiomis ligomis, galės į specialistą kreiptis tiesiogiai, be šeimos gydytojo siuntimo.
Pasak ministro V. P. Andriukaičio, siuntimų išrašymo tvarką buvo būtina peržiūrėti.
Šeimos gydytojai, bepavirstantys raštininkais, buvo apkrauti nelogiškais reikalavimais tą patį rašyti į kelis siuntimus skirtingiems specialistams. Tačiau ties šiais sprendimais nesustosime, žingsnis po žingsnio mažinsime popierizmą tam, kad gydytojas kuo daugiau laiko skirtų pacientui“, – sako V. P. Andriukaitis.
