Septyniasdešimt septynerių pensininkei Teresai suvalgyti obuolį – iššūkis. Savo dantų nedaug, o štai už valdiškus pinigus pagamintas išimamas dantų protezas, kainavęs daugiau nei puspenkto šimto eurų, jau metus dūla maišelyje.
„Aš mėnesį panešiojau, ir jie sulūžo. Pradėjau nešioti juos, valgyti, man taip pradėjo deginti burnoje, liežuvis degė, aš jums net papasakoti negaliu. Aš juos mečiau, nenešiojau“, – kalbėjo pensininkė Teresa Karkina.
Teresa vėl sugrįžo pas savo odontologę.
„Sakau, kad aš negaliu nešioti. Kas ten tokio, kodėl man taip burnoje degina, ir liežuvis visas dega, o ji man sako: „tai nieko tokio“, – tęsė pensininkė.
Moteris gavo skalavimo skysčio, tačiau niekas nepasikeitė. Netrukus po dar vieno nusiskundimo, ji jau buvo nukreipta į Žalgirio kliniką patikrai. Čia taip pat, kaip sako vilnietė, konstatuota, kad protezai geri, tiesiog juos nešiodama vilnietė privalo nevalgyti nieko sūraus, aštraus, rūgštaus, negerti gazuotų gėrimų. Rekomenduota tuokart ir dieta.
Teresa į rekomendacijas moja ranka, ir sako mielai užsisakytų naujus protezus, tačiau savo pinigų neturi, o valdiški – keturi šimtai šešiasdešimt eurų, jau išnaudoti. Tik va ji kaip buvo be dantų, taip ir liko. Tokie skundai Odontologų rūmų tarybos pirmininkui – ne naujiena. Per mėnesį dėl nekokybiškų protezų kreipiasi apie penkis senjorus iš visos Lietuvos.
„Daugiausia skundų iš dantų protezavimo dirbant su ligonių kasomis. Padarė, įdėjo, o žmogus nenešioja“, – sakė Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
Rūmų pirmininkas mano, kad didžiausia bėda – pinigai. Dantų protezams valstybė skiria per menkas sumas, jų net medžiagoms nepakanka. O ir apmokėjimo sistema galėtų būti kitokia. Gal tai paskatintų odontologų kabinetus geriau pasistengti.
„Nėra numatytas mechanizmas, kad žmogus galėtų, jeigu nepatinka protezo gaminimo eigoje, nepatinka ta gydymo įstaiga, jis jau neturi teisės pereiti į kitą įstaigą, ir ligonių kasa apmokėtų kitai įstaigai. Jeigu jau pagamina protezą, gerą ar blogą, ligonių kasa sumoka ir už gerą, ir už blogą“, – teigė A. Šeikus.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkerta – pinigų biudžete yra tiek kiek yra, ir kitaip nebus. O ir tvarkos, esą nesiruošiama keisti, nes ji, pasak valdininkų, gera. Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja akmenį meta Odontologų rūmams, kurie esą turėtų bausti netinkamai dirbančius odontologų kabinetus.
„Odontologų rūmai turėtų susirūpinti, jeigu yra tokių klinikų „tep lep“. Odontologų rūmai išduoda licencijas, būtent visoms šitoms paslaugoms, jie ir atsako už tų paslaugų kokybę. Turi ją tikrinti ir prižiūrėti“, – sakė VLK atstovė Daiva Berūkštienė.
Kol valdiškos įstaigos draskosi, kas ką ir kaip turi daryti, pacientų teises ginančios organizacijos ragina žmones netylėti ir dėl nekokybiškų paslaugų skųstis Akreditavimo tarnybai, Sveikatos apsaugos ministerijai. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė įžvelgia ir dar vieną bėdą. Dantų protezų šalies senjorai kartais ir nesulaukia, nes dar stojant į eilę dėl protezavimo už valdiškus pinigus prasideda ilgi laukimo mėnesiai.
„Pasakė, kad aš galiu pradėti protezuoti, jeigu noriu gauti kompensaciją, tik po to, kai gausiu iš teritorinės ligonių kasos laišką. O pasirodo, aš tą laišką gausiu… jeigu kreipiausi aš liepos vidury, tai gausiu tik rugsėjo vidury“, – kalbėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Tad iki protezai pasieks burną, gali tekti košes valgyti ir trejus, ir aštuonerius metus. Valstybinė ligonių kasa giriasi, esą nuo šių metų pinigai protezavimui skirstomi atsižvelgiant, kurioje savivaldybėje gyvena daugiausiai senjorų, tai savivaldybei ir skiriama daugiau pinigų. Tai esą turėtų sumažinti eiles. O jeigu ir nutiks taip, kad žmogus investavo savo pinigus, bet kompensacijos taip ir nesulaukė, priklausanti kompensacija pereis jo artimiesiems.
