Sprendimas išvykti
Štai nuo ko visą savo paauglystę svajojo pabėgti Jamal (34). Jis gimė Afganistane, kai jam buvo ketveri – jo šeima persikėlė gyventi į Iraną. Sulaukęs dvidešimt vienerių jis nusprendė pradėti naują gyvenimą Europoje. Jo svajonių šalis ir galutinis tikslas buvo Anglija. Po keletos metų jis galiausiai gavo leidimą gyventi šalyje, bet jį suteikė ne Anglija. Šiuo metu jis gyvena Italijoje, Sicilijoje.
Pabėgti iš Irano į Graikiją jis bandė triskart. Ir tik paskutinis kartas buvo sėkmingas. Tai buvo be galo pavojingas kelias per jūrą grumiantis su gamtos jėgomis. Ir tai buvo tik pirmasis pavojus, su kuriuo jis susidūrė per penkerius metus ieškodamas geresnio gyvenimo.
Visą Jamal istoriją galite skaityti čia.
Turkija – Graikija mažoje valtelėje
Sėkmingas kelias į Graikiją prasidėjo Turkijos pakrantėje. Jamal tuo metu buvo 23-eji. Jis drauge su dar keturiais jaunais vyrais gavo mažą valtelę. „Valtelė buvo išties maža. Mes sudėjome savo drabužius į ją, kad jie būtų sausi, kai pasieksime Graikiją ir viena koja stovėdami valtyje, o kitą įmerkę į vandenį pradėjome irkluoti.“ Gruodžio pabaigoje jie irklavo be drabužių. Buvo stingdančiai šalta, o jie turėjo susispausti mažoje valtelėje ir plaukti įmerkę vieną koją į jūrą. Nei vienas iš jų netgi tiksliai nežinojo, kaip tą valtelę irkluoti.
Kelionės metu vienas vaikinas tiesiog įšoko į vandenį. Jie jį ištraukė, paguldė valtyje ir jis visą kelią taip gulėjo šaldamas ir verkdamas. Kitas vaikinas taip pat verkė ir balsu meldėsi. Trečias nedarė nieko, tik žvalgėsi po jūrą. „Jis man pasakė, kad kalnas, į kurį žiūri – nejuda. Aš atsakiau, kad kalnas ir neturi niekur judėti, mes turim tai daryti.“ Pats Jamal stengėsi tikėti, kad Dievas padės jiems pasiekti krantą todėl visus tildė ir prašė ne kelti paniką, o tiesiog irkluoti.
Slapstymasis nuo Graikijos policijos
Dievas buvo gailestingas ir vaikinai sėkmingai pasiekė Graikijos krantą. Prieš policijai juos sugaunant ir išsivežant į komisariatą Jamal pavyko išsaugoti savo sausus drabužius. Komisariate jis šildėsi gerdamas arbatą ir kurpė pabėgimo planą: „Paklausiau policininko ar galiu nueiti persirengti. Policininkas leido man tai padaryti, tad aš nuėjau į tualetą. Kai iš ten išėjau suvokiau, kad dabar puiki proga sprukti, nes kaip tik keitėsi pamaina.“
Jamal pabėgo į miestą. Jis stengėsi padaryti viską, kad pakeistų savo išvaizdą: nusipirko švarką, graikišką laikraštį, kad atrodytų kaip vietinis, sausainių ir skardinę Pepsi. Beieškant, kur nusipirkti akinius nuo saulės, pro šalį pravažiavo iš jūros jį ištraukęs pareigūnas. Jis atpažino Jamal ir policininkai gražino jį į komisariatą, sumušė ir nusiuntė į kamerą, kur jau sėdėjo jo draugai. Jie paėmė Jamal piršto antspaudus, o tai reiškė, jog Graikija prisiėmė visą atsakomybę už Jamal ir jis neturi galimybės išvykti į kitą šalį.
Prancūzija – Anglija po sunkvežimiu
Nepaisant to, jis vis dar svajojo patekti į Angliją, kur tuo metu gyveno jo sesuo. Po ilgų klajonių jis galiausiai pasiekė Prancūziją. Jis žinojo, kad buvimas šioje šalyje yra vienintelis šansas pasiekti savo tikslą. Tačiau surasti patikimą kontrabandininką Prancūzijoje, galintį padėti persikelti į Angliją, nebuvo tokia jau lengva užduotis. Jis su draugu nusprendė keliauti pasikliaunant savo pačių jėgomis.
Jie susirado keltą, kuris gabeno sunkvežimius į Angliją ir palindo po vienu jų. Jamal draugas įsitaisė atsarginėje padangoje, o jis pats laikėsi apsikabinęs vamzdį prie ratų. Kai keltas atvyko jie tikėjosi, jog palikęs keltą sunkvežimis stabtels ir abu galės pabėgti. Bet sunkvežimis tiesiog pradėjo važiuoti, kol pasiekė greitkelį. Buvo žiema. Jie vis dar lindėjo po sunkvežimiu ir visas sniegas ir vanduo nuo greitkelio dangos tiško jam ant veido ir viso kūno. Sunkvežimis važiavo be galo greitai. Šaltis ir drėgmė buvo tokie siaubingi, kad Jamal ėmė nebejausti pusės kūno. Tik po keletos valandų kelio sunkvežimis galiausiai sustojo ir jie pagaliau galėjo pabėgti.
Laisvės laukimas
Po trumpo Anglijoje praleisto laiko Jamal buvo grąžintas į Graikiją. Jis susidūrė su daugybe kraują stingdančių situacijų bėgdamas nuo policijos, keliaudamas iš vietos į vietą kol galiausiai apsistojo Italijoje. Šiuo metu jis turi leidimą gyventi šioje šalyje, tačiau jis vis dar laukia Italijos pilietybės.
Pasak įstatymų, Jamal pilietybę gauti gali tik gyvendamas Italijoje dešimt metų, o trejus paskutiniuosius turėdamas pastovų darbą. Tokiu atveju jis galėtų gyventi Italijoje, keliauti po Europą ir dirbti bet kurioje šalyje kaip bet kuris kitas europietis. Deja, šio metu Italijos darbo rinka paveikta ekonominės krizės ir rasti pastovų darbą yra ganėtinai sudėtinga.
