Į Lietuvą užklydę pabėgėliai iš trečiojo pasaulio turbūt net nenutuokia, kad vietos gyventojai jiems nuoširdžiai pavydi. Mat savi piliečiai vos suduria galą su galu, o atvykėliams – viskas už dyką. Jiems remti Lietuva lėšų nestokoja ir nestokos. Nes taip nurodė Europos Sąjunga.
Jei Lietuva būtų pasiekusi tokį lygį, kad šalies gyventojai galėtų nesukti galvos, kaip iš gaunamų algų, pensijų ar socialinių išmokų išgyventi, padėti pabėgėliams išties būtų kilni pareiga. Deja, savo piliečius šalis surietusi į ožio ragą. Tuo tarpu pabėgėliams išlaikyti lėšų skiriama daugiau negu reikia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko iniciatyva šiemet pradėti įgyvendinti net 6 nauji projektai, kurių tikslas – gerinti pabėgėlių priėmimo sąlygas, prieglobsčio procedūras, skatinti jų integraciją, teikti socialinę, psichologinę ir teisinę pagalbą. Pabėgėlius, anot ministro, reikia užjausti, padėti jiems pritapti visuomenėje, o ne atstumti.
Numatytų projektų įgyvendintojų – apstu. Teisę jų imtis gavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Tolerantiško jaunimo asociacija, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras, kelios valstybinės institucijos. Tam skirta 2,26 mln. litų. Kam tiek projektų? Gal smarkiai didėja pabėgėlių srautas į Lietuvą? Ministro D.Jankausko teigimu, pabėgėlių skaičius per pastaruosius metus nekinta, bet projektų esą tikrai ne per daug.
Reikia įsisavinti ir prisidėti
„Įstodami į Europos Sąjungą kartu su visa Europa prisiėmėme atsakomybę vieningai padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo, teroro, persekiojimų ir kitų negandų, – dėstė ministras. – Šiemet Lietuvai buvo skirta 1,69 mln. litų, o Lietuva, kaip ir bet kuri kita ES narė, solidariai prisideda 25 procentais nacionalinių lėšų. Mūsų kaimynėms Latvijai ir Estijai skiriama irgi panaši suma, taigi šiuo atžvilgiu nesame išskirtiniai."
Projektų skaičius, anot jo, nėra svarbus, nes kvietimas teikti paraiškas skelbiamas visai pinigų sumai, o finansuojami tik geriausiais pripažinti pasiūlymai.
Skirtų lėšų panaudojimas esą griežtai reglamentuojamas, todėl negalima jų skirti kitoms reikmėms.
Tarpinė stotis
„Nuo 2006 metų Lietuva kasmet vidutiniškai sulaukia 500 prieglobsčio prašymų, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorė Nijolė Mackevičienė. – Pagal 2010 metų Europos pabėgėlių fondo programą minėtiems 6 projektams įgyvendinti skirta 2,26 mln. litų, iš jų 570 tūkst. litų nacionalinių lėšų turėjo pridėti Lietuva."
Pabėgėlio statusą gauna tik dalis jo prašančiųjų. Kitiems gali būti suteiktas laikinasis prieglobstis ar apsauga. Tiesa, užsieniečiai Lietuvoje ilgai neužsibūna – pasinaudoja valstybės teikiamomis privilegijomis ir kelia sparnus į Vakarus, nes statusas leidžia judėti po visą ES.
Daugiau negu reikia
Pabėgėliai Lietuvoje, anot Ruklos pabėgėlių centro direktoriaus Vytauto Beišino, aprūpinami “nuo – iki" ir dar kas mėnesį gauna po 200–300 litų pašalpas.
Centre šiuo metu jų gyvena 22 (darbuotojų – 23). „Mokome siūti, virti, kepti, dekupuoti, taip pat siūlome nemokamus užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, kvalifikacijos kėlimo kursus, – vardijo direktorius. – Gyvenamose patalpose – visi patogumai, veikia virtuvė, skalbykla. Dirba gydytoja. Elektra, dujos, vanduo, vaistai – absoliučiai viskas už dyką. Duok Dieve, kad dažnas lietuvis taip gyventų."
Direktorius minėjo, kad anksčiau centre pabėgėlius skaičiavo šimtais, dabar jų mažiau. Bet gali greitai padaugėti, nes tęsiasi neramumai Tunise, Egipte. Laukta, kad po prezidento rinkimų į Lietuvą plūstels baltarusių, bet taip neatsitiko.