Kaip laiku atpažinti ir drauge su vaiku išgyventi jo virtimą jaunu suaugusiuoju?
Dažniausiai nė neįtariame, kiek daug bendro turime mes ir mūsų vaikai, mes ir mūsų tėvai. Kartų problemos nesikeičia jau keletą amžių. Tėvų kartai visada atrodo, kad jų vaikai – pernelyg savanaudiški, egoistiški, lengvabūdžiai. Senelių karta lig šiol dūsauja, esą „mūsų laikais viskas buvo kitaip, tokio siaubo ir tokių skandalų nekildavo“. Tokia pat amžina liko ir pereinamojo amžiaus, paauglystės problema. Kas tai per amžius ir kaip jį išgyventi tiek tėvams, tiek vaikams?
Faktas Nr. 1
Pereinamasis amžius, iš vaiko virtimas suaugusiuoju – tai staiga sukilusių hormonų, emocijų ir jausmų audra. Paauglys, viena vertus, dar yra vaikas, kita vertus, jau lyg ir suaugęs. Jo gyvenimas keičiasi greičiau nei metų laikai. Jis blaškosi ir dar nėra apsisprendęs, kokiose situacijose jam derėtų elgtis kaip vaikui, o kada jau būti suaugusiuoju.
Faktas Nr. 2
Šiuo nelengvu periodu vaikui kaip niekada reikia artimųjų palaikymo ir meilės. Paauglys dažnai būna nesusitvardantis, jo gyvenimo vertybės ir principai gali keistis kasdien. Žmogus patiria, ką reiškia turėti kompleksą, bijo būti ne toks kaip visi ir kartu nori išsiskirti iš minios. Kartais, kad pasirodytų šaunesni ar pateisintų draugų lūkesčius, paaugliai pridaro didelių klaidų.
Faktas Nr. 3
Paaugliui žodis „ne“ – tarsi buliui raudona skraistė. 14–17 metų jaunuoliui atrodo, kad visas pasaulis plyti jam po kojomis. Arba priešingai – visas pasaulis susimokė prieš jį. Toks emocijų ir baimių spektras išsilieja keistu, ekscentrišku elgesiu. Geriausi „vaistai“ – įdomus hobis, gerų draugų kompanija. Ne paslaptis, kad visus blogus įpročius paaugliai perima tiesiai iš draugų. Jei vaikas jau papuolė į prastos reputacijos kompaniją, jį vertėtų kaip galima greičiau iš ten ištraukti, užpildyti jo laiką nepavojingais, bet jam pačiam labai įdomiais užsiėmimais.
Faktas Nr. 4
Būtent sulaukus 12–15 metų pasireiškia sąmoningas susidomėjimas priešinga lytimi. Jei pats susidomėjusysis nesijaučia atitinkąs idealą arba ši meilė lieka be atsako, neretai apninka kompleksai, stiprėja nepasitikėjimas savimi. Paaugliai labi skausmingai ir aštriai reaguoja į kritiką, net ir nereikšminga pastaba gali ilgam paveikti jų jausmus ir elgesį.
Faktas Nr. 5
Vaikiškas maištas. Jūsų vaikas reikalauja laisvės, jis stengiasi išsivaduoti iš jūsų sparnelio bei leistis į savarankiškus žygius. Atidžiau stebėkite savo vaiko troškimus ir polinkius. Stenkitės kalbėti su juo kaip su sau lygiu. Jei jis jau nori jaustis suaugusiuoju, tegul mokosi ir atsakyti už savo poelgius bei supranta, kad kiekvienas savarankiškas žmogus turi ne tik teisių, bet ir pareigų.
Svarbiausia tėvams šiuo periodu – nesistengti už vaiką išspręsti visų jo problemų ir nesukurti jam „auksinio narvelio“. Kur kas išmintingesnis sprendimas – visomis išgalėmis formuoti teisingą požiūrį į gyvenimą, puoselėti bendražmogiškas vertybes. Nors daugeliui tėvų penkiolikmetis – dar visai vaikas, jis jau turėtų mokėti savarankiškai priimti sprendimus ir pats už juos atsakyti. Jei jį to išmokysite, dar po kelerių metų jis tikrai padėkos.
