Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė ir buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė, visuomenininkė Olga Vėbrienė.
Ponia Olga, sakėte, kad Lietuva išgyvena šiukšlių krizę. Gal galėtumėte praplėsti savo požiūrį, dėl ko galėjo kilti tokia nelaimė?
O. Vėbrienė: Girdžiu, ką kalba atliekų perdirbėjai, aikštelių turėtojai ir matau, kad per tris dienas įvyko du gaisrai. Prieš mėnesį degė Šiauliuose, o dar prieš savaitę, mano žiniomis, Gariūnų gatvėje degė „Ecoservice“ aikštelė, bet patys lokalizavo gaisrą, ir yra kilę dar keli gaisrai Vilniuje.
Tai. kodėl taip kyla ir kodėl gaisrai tokie pavojingi? Tarkime, prie jūsų studijos yra „Ecoservice“ konteineris, jis yra pilnas, perpildytas. Jūsų visų lūkestis yra, kad jis būtų laiku išvežtas ir šiukšlės neitų per šonus. Tą ir atliekų perdirbėjai daro – sutvarko atliekas, jas išveža ir perdirba. Atrūšiuotos atliekos vienos keliauja kaip antrinė žaliava, o kitos skirtos deginimui arba šalinimui sąvartynuose.
Kas atsitiko šią vasarą? Kiekvienais metais vasarą išeina kogeneracinės ir termofikacinės techninių atostogų. Šiemet taip išėjo, kad atostogų išėjo visos vienu metu. To rezultatas – atliekų perdirbėjai kaupia atliekas savo aikštelėse, nes tų atliekų nepriima.
O į sąvartyną jas priduoti yra brangu, nes šiemet net penkiais kartais pakilo sąvartyno mokestis. Ekonomiškai tai yra nenaudinga. Todėl ką daro verslas? Jis kaupia atliekas ir tvarkosi taip, kad galėtų jas priduoti tada, kai bus ekonomiškai naudinga. Šioje vietoje yra blogai, kad nėra sukurtos sistemos, kad būtų efektyvus ir nuolatinis atliekų surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas ir šalinimas.
Bet kokiu atveju mes niekada neišvengsime, kad į sąvartyną keliauja atliekos, nes yra tokių atliekų, kurios netinka energijai išgauti ir jos turės būti šalinamos sąvartyne. Bet šiuo atveju degė atliekos, kurios buvo antrinės žaliavos ir tos, kurios turėjo keliauti energijai išgauti.
Ar tiesa, kad atliekos buvo kaupiamos dėl to, kad jų neapsimokėjo išvežti?
J. Nacevičienė: Mūsų veikla yra griežtai reglamentuojama ir mes veikiame griežtai pagal reglamentus, pagal teisės aktus ir jeigu mes matome riziką, kad gali kauptis atliekos, mes jas vežame į sąvartyną, dėl to, kad kogeneracinės gamyklos yra uždarytos.
Juo labiau, kad mūsų apyvartumas pačiame padalinyje yra tikrai labai didelis ir mes neturime fizinių galimybių sukaupti ir saugoti atliekas. Mūsų tikslas yra kuo greičiau išrūšiuoti ir turėti antrines žaliavas perdirbimui, o likusią dalį šaliname arba sąvartyne, arba paruošiame energijai gauti.
Kuo daugiau atliekų būtų kaupiama, tuo mums nepalankiau, nes atliekos degraduoja ir jos tampa nebetinkamos perdribti. Mūsų tikslas yra kuo greičiau išrūšiuoti ir kuo greičiau utilizuoti bei išvežti perdirbti.
Ar vasaros metu atliekų būna daugiau nei žiemos metu, kai jau pilnu pajėgumu veikia kogeneracinės jėgainės?
J. Nacevičienė: Visą laiką turime sezoniškumo problemą. <...> Tačiau vasarą mes tikrai nedirbame tuo principu, kad kaupiame ir laukiame, kada ateis tas laikas ir galėsime išvežti į kogeneracines [jėgaines].
O ar šiais metais padidėjo atliekų kiekis, kai yra pakeltas sąvartyno vartų mokestis?
J. Nacevičienė: Ne. Mums svarbiau valdyti verslo riziką ir esame suinteresuoti neviršyti saugomų kiekų. Juo labiau, apyvartumas pas mus yra labai didelis – per 4 dienas apsisuka viskas. Visa tai, kas atvažiuoja, per 4 dienas viskas išvažiuoja. Neturime galimybių ilgai saugoti atliekas.
Visą pokalbį, kuriame kalba ir aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
