Įpusėjus spalio – lapkričio mėnesiams pastebima vis daugiau žmonių, kurie tampa lėtesni, labiau prislėgti, mažiau kalba, veikia ir valgo. Būtent tokie būna pirmieji rudeninės depresijos požymiai.
Psichologas – psichoterapeutas Olegas Lapinas pabrėžia, kad dažniausiai šia depresijos forma susirgę žmonės nenori net kelti kojos iš namų.
„Kūrybine veikla užsiimantys žmonės praranda kūrybinį interesą ir neprisiruošia veikti. Dirbantys kiekvieną dieną taip pat labiau nori likti lovoje ir niekur nesikelti.
Tačiau dažnai dėl melancholiškos nuotaikos diagnozuojama tik subdepresija. Jeigu prie jos prisideda nenoras veikti, tuomet jau diagnozuojama sezoninė depresija“, – pasakoja jis.
Įvairiausių depresijų mechanizmai dar tik tiriami ir iki galo nėra išaiškinti. Tačiau O. Lapinas teigia, kad rudeninė depresija susijusi su mūsų vidiniu mechanizmu, kuris nuspalvina mąstymą beviltiška nata.
„Depresija yra tarsi kombinacija to centro, kuris susijęs su mūsų energija, aktyvumu, pasaulio mątymu, supratimu. Kai būna mažai tikslų ir vilčių priekyje. Vidinis mechanizmas palaiko mūsų mąstymą ir susidaro savotiškas ratas. Sunku pasakyti, kur buvo pradžia ir pasekmė“, – tikina psichologas.
Išvengti depresijos neįmanoma
Susirgę rudenine depresija žmonės ją bando gydyti įvairiausiais būdais. Tačiau išvengti jos nepavyks. „Išvengti depresijos negalima, nes jos tikslios priežastys iki šiol nėra žinomos. Galime išgyventi ją. Kai kurie žmonės ją išgyvena be vaistų, kiti su vaistais, treti – su vaistais ir psichoterapija.
Šis derinys labiausiai pasitvirtina, kai žmogus geria antidepresantus ir eina į pokalbių terapiją. Jis tarsi savo mąstymui ir emociniam centrui suranda palaikymą“, – komentuoja O. Lapinas.
Išgyventi rudeninę depresiją be pagalbos ir vaistų kitiems žmonės sekasi gana sudėtingai. Psichologas O. Lapinas mano, kad sau padėti galima nebent lengvos depresijos atvejais. „Kai kurie žmonės turi įpročius – atranda valgymą, alkoholį ar sportą. Jie bando sau padėti.
Depresijos metu deja tas tikrai nepadeda, nes jiems ir veiklos jokios nesinori“, – tikina jis.
Ruduo paveikia ne tik suaugusius
Nors atrodytų, kad rudeninė depresija gali kamuoti tik suaugusius, vis dėlto ja suserga ir vaikai. O. Lapino teigimu vaikų susirgimus yra pastebėti žymiai lengviau.
„Vaikai dažniau pakliūna į tėvų akis, o suaugę slepiasi, ypač vieniši žmonės. Vaikai turi depresijas paslėptas po tingėjimo ir nenoro kauke. O kartais ir atvirkščiai – padidinto polinkio pažeidinėti taisykles, muštis. Tokiais atvejais vaikui nesinori eiti į mokyklą, o tik gulėti ir žaisti kompiuterinius žaidimus“, – pasakoja jis.
Nustatyti rudeninės depresijos susirgimų skaičių nėra lengva, nes tik dalis žmonių, susidūrusių su ja, kreipiasi į specialistus. „Labai daug iš jų slepiasi ir nuo statistikos, ir nuo gydytojų. Besikreipiančių skaičius išlieka gana panašus. Susirgimų procentas panašus Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Šiaurės šalyse ilgą laiką nebūna saulės“, – pasakoja O.Lapinas.
