Anot autorių, „atsakymas gali būti paslėptas informacijoje, kurią atsivežė į šalį Šiaurės Korėjos mokslininkai, tobulinęsi užsienyje, ypač Kinijoje, kartais akivaizdžiai pažeidžiant JT 2016-aisiais paskelbtas sankcijas, kurios draudžia perduoti Šiaurės Korėjos atstovams kai kuriuos įrankius“.
Šimtai Šiaurės Korėjos mokslininkų buvo išvykę mokytis už šalies ribų per pastaruosius metus, teigiama leidinyje, remiantis oficialių institucijų, mokslinių straipsnių ir universitetų duomenų patikrinimu. Daugelis iš jų praėjo mokymus sferose, kurios, anot JT, galėjo padėti Pchenjano ginkluotės programoms.
„Mums derėtų būti gana sunerimusiais dėl šiaurės korėjiečių tiriamųjų darbų užsienyje, ypač Kinijoje“, – teigia Katsuhisa Furukawa, 2011-2016 metais vykdęs komisijos, atsakingos už sankcijų Šiaurės Korėjai vykdymą, narys.
Tarp tokių mokslininkų yra Kim Kyung Solis, kuris, anot mokslo darbuotojų, ir toliau sėkmingai darbavosi elitiniame Kinijos universitete praėjus metams po to, kai JT įvedė savo sankcijas. Jis apsigynė mechatronikos mokslų daktaro laipsnį – tai yra mašinų statybos, elektronikos ir programavimo mišinys. Šių metų kovą jis publikavo straipsnį Kinijoje kartu su vyriausiuoju Kinijos karinės kosminės programos inžinieriumi. Paprašytas leidinio, K. Furukawa peržiūrėjo tą mokslinę publikaciją ir turėjo pripažinti, kad ji patenka į JT sankcijų draudžiamųjų ratą.
Amerikiečių valdininkai yra sunerimę dėl to, kad Pchenjanas pasinaudojo griežtų sankcijų nebuvimą iki pat 2016-ųjų JT draudimo tam, kad nukreiptų į užsienį savo mokslininkus ir atgal gautų „dvigubos paskirties“ – civilių ir karinio panaudojimo – žinias. Žurnalistų teigimu, Šiaurės Korėja pasinaudojo šia spraga tam, kad išgautų naudos. Ekspertų teigimu, net jeigu sankcijos ir bus itin sugriežtintos, Šiaurės Korėja gali turėti pakankamai „know-how“ tam, kad įgyvendintų savo branduolinius tikslus.
Pastaraisiais metais Kinijai teko didžioji dalis Šiaurės Korėjos mokslininkų, kurie stažavosi užsienyje. Leidinio teigimu, patikrinus oficialius duomenis ir duomenis iš universitetų bei šalių, kur dauguma šiaurės korėjiečių dažniausiai mokėsi, paaiškėjo, kad 2009-aisiais Kinijoje mokėsi 354 aspirantai, o 2015-aisiais jau 1086. Tai buvo paskutiniai metai, kuomet yra pateikiami oficialūs skaičiavimai iš Kinijos.
Leidinyje nėra pateikiama informacija, kokius dalykus ir kokiuose universitetuose jie mokėsi.
Siunčiant daugiau mokslininkų į užsienį ir suteikiant jiems lengvatas tėvynėje yra pagrindinis Kim Jong Uno „byungjin“ (paralelinis progresas) politikos variklis. Ši politika yra nukreipta į atominio ginklo ir ekonomikos vystymą. Ją jis paskelbė iškart atėjęs į valdžią, 2011-aisiais, po savo tėvo mirties.
Anot žurnalistų, Kim Kyung Solis į Kiniją atvyko pagal bendradarbiavimo programą, kurią 2010-aisiais pasirašė keli kinų bei šiaurės korėjiečių universitetai, įskaitant dvi aukštąsias mokyklas, kuriose, JT duomenimis, yra ruošiami žmonės ir technologijos, reikalingi Pchenjano branduolinei programai.
Šiaurės korėjiečiai yra įtariami formaliai atsižvelgę į draudimą pasiekti kai kurią kinų duomenų bazės informaciją ir nusikopijavo dešimtis tūkstančių mokslinių straipsnių, kuriems leidimo neturėjo. Pasak leidinio, šią informaciją jiems patvirtino kelių Kinijos universitetų darbuotojai ir studentai.
