„Kad ir netiesiogiai, bet vis dėlto teks sudalyvauti „Eurovizijoje“, – juokėsi pašnekovė.
Mados ir šou verslas
Vaikystėje Marija svajojo tapti įžymybe ir užlipti ant didžiosios scenos.
„Norėjau būti aktore arba dainininke. Mane domino „Eurovizija“, mėgdavau save įsivaizduoti dainininkų vietoje, nusipiešdavau sau drabužius, kuriuos dėvėčiau scenoje“, – prisiminimais dalinosi dizainerė.
„Visada buvau meniška – lankiau dailės mokyklą Panevėžyje, Vilniuje baigiau M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Iki minties apie dizainą priėjau natūraliai, nebuvo tokio momento, kada nežinočiau, ką noriu studijuoti. Gana greit supratau, kad dizainas yra mano kelias“, – pasakojo M. Petraitytė.
Marija vaikystėje stebėdavo savo mamą, kuriai drabužių kūrimas buvo nesvetimas.
„Matydavau kaip mama mezga, siuva drabužius. Mane žavėdavo tas jausmas, kad iš nieko galima padaryti kažką gražaus. Galų gale pasirinkau tvarios mados studijas Kopenhagoje.
Įgijau išsilavinimą, labai pasiilgau namų, grįžau į Lietuvą ir Vilniaus dailės akademijoje pabaigiau mados dizaino studijas“, – apie tolimesnius savo žingsnius papasakojo panevėžietė.
Po studijų Marija nusprendė grįžti į gimtąjį miestą.
„Mąsčiau gan ilgai, nes buvo įvairių pasiūlymų. Visgi nepabėgau nuo minties, kad reikia grįžti į Panevėžį. Čia mano gimtasis miestas, kuriame galiu realizuoti savo kūrybinį potencialą, ieškoti avangardinių sprendimų, nes čia tiesiog pigesnis pragyvenimas ir mažesnės išlaidos susijusios su veiklos vystymu. Tai suteikia didesnes galimybes eksperimentuoti. Dėl to galiu į madą žiūrėti ne kaip į verslą, o kaip į meninę išraišką“, – paaiškino pašnekovė.
„Galiu kurti drabužius scenai, dainininkams, žmonėms, kurie mėgsta ekstravagantišką stilių. Iš esmės, man Panevėžys suteikia daug daugiau galimybių, nei sostinė ar kiti didesni Lietuvos miestai“, – pridūrė Marija.
„Eurovizija“
Nors Marija Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovaujantį Silvester Belt pažinojo, tačiau pasiūlymas kurti jo įvaizdį vis tiek nustebino.
„Buvo proga trumpai susipažinti su Silvestru dar prieš pandemiją, kai jis dalyvavo konkurse „X Faktorius“. Tada laidoje dirbau dizainerio asistente. Pastaruoju metu vėl susidūriau su dainininku. Šįkart stilistas, su kuriuo teko dirbti anksčiau, man tiesiog pasakė: „Marija, padarom Silvestrui „Euroviziją“?“, – su lengvu juoku prisiminė Marija.
Panevėžietė M. Petraitytė pasiūlymo iškart nepriėmė.
„Iš pradžių net išsigandau. Tuo metu ruošiausi kolekcijos pristatymui, abejojau, ar suspėsiu viską. Labiausiai gąsdino atsakomybė – renginį žiūrės 200 milijonų žmonių, apranga turi tikti atlikėjui, šokėjams, o ir bendras vaizdas privalo palikti gerą įspūdį.
Keletą dienų svarsčiau, pasitariau su siuvėjomis, draugais ir šeima, kurie suteikė entuziazmo ir padėjo įveikti tos atsakomybės baimę“, – savo priimtu sprendimu džiaugėsi dizainerė.
Pasak pašnekovės, tai didžiausias jos projektas pasiekiamumo prasme.
„Dar 200 milijonų žmonių savo kolekcijos nesu parodžiusi“, – juokėsi Marija.
„Bet neslėpsiu – į kiekvieną projektą žvelgiu rimtai, todėl visi kurti drabužiai man yra labai svarbūs. Visi projektai prisidėjo prie mano karjeros, prie mano meninio augimo“, – atvirai komentavo pašnekovė.
Plati darbo specifika
Dizainerė M. Petraitytė kuria aprangą ne tik scenai, bet ir kasdienai.
„Kurti drabužius scenai ir kasdienai – tai du labai skirtingi dalykai. Kai ruošiu aprangą dainininkams, kaip Silvestras, kuriu ryškų, kūrinio dvasią atitinkantį įvaizdį. Tai nebūtinai patogus stilius.
Scenos žmogaus įvaizdis yra pritaikomas apšvietimui, o ne natūraliai aplinkai. Tai, kas mus žavi televizoriaus ekrane ar koncerte, nebūtinai žavės gatvėje“, – paaiškino dizainerė.
Anot kūrėjos – svarbiausia eksperimentuoti.
„Viskas prasideda nuo, pavadinkime, tyrimo. Rinkti informaciją reikia tiek kuriant šou drabužį, tiek kasdienybei pritaikytą. Reikia sugalvoti idėją ir pradėti rinkti informaciją – aš pradedu nuo tekstinės informacijos, tada kuriu koliažus, o jau po to eskizus drabužiams.
Gaminu maketus, eksperimentuoju su audiniais, siūlėmis, formomis. Eksperimentavimas yra svarbiausias etapas“, – darbo procesą glaustai nupasakojo pašnekovė.
„Eksperimentavimo pagalba išsiaiškinu, kas geriausiai tinka kolekcijai, kokie audiniai dera, pati iki galo išsiaiškinu, koks turi būti jausmas dėvint drabužį. O jau po to galima siūti galutinį variantą“, – pridūrė panevėžietė.
Mada turi šokiruoti
Ne paslaptis, kad esama žmonių, metančių kritikos akmenį į dabartines mados tendencijas.
„Aš manau, kad mada turi šokiruoti. Senais laikais mada buvo vientisa – be kardinalių pokyčių ilgą laiką. Šiais laikais madinga tampa tai, kas nemadinga.
Jeigu pusė miesto vaikšto su tokiais drabužiais, manoma, kad tai nebemadinga ir reikia būti kitokiam. Mada pakeitė savo apibrėžimą, todėl ir pati pasikeitė, tapo tam tikra asmenybės, savo požiūrio ekspresija, pasisakymu“, – mados pasaulio pokyčius aiškino Marija.
Sprendimas grįžti į Panevėžį
Jaunus žmonės dažnai traukia sostinė. Tai lyg savotiška „mada“, nes manoma, kad didesnis miestas atneš didesnes galimybes.
„Taip, tikrai daug kas, ypač mano srityje, renkasi didesnius miestus. Aš pasakysiu, kad kūrybai geriau ramybė. Man Panevėžys suteikia ne tik pigesnį pragyvenimą, bet ir ramybę, o abu šie dalykai labai svarbūs kūrybiškumui.
Didmiesčiai bėga, lekia, skuba, kartais net mintys pabėga ir neišeina susikaupti rimtam kūrybiniam darbui. Mane žavi tas šiek tiek kitoks, lėtesnis gyvenimo tempas“, – teigė Marija.
Dizainerę į Panevėžį sugrąžino ne tik ramybės paieškos, gyvendama čia ji nori sugriauti kai kuriuos mitus.
„Kadangi Panevėžys yra mano gimtasis miestas, geriausiai jaučiuosi čia. Taip pat noriu sugriauti mitą apie Vilnių – neva jeigu negyveni ten, tai negali siekti karjeros. Tai nesąmonė, nes viskas priklauso nuo žmogaus, jo talentų ir gebėjimų.
O ar dabar, socialinių tinklų laikais, svarbu tam klientui užsieniečiui, ar aš dirbu Panevėžyje, Klaipėdoje, Kopenhagoje, ar iš vis, kokiame nors Latvijos kaimelyje?“, – su lengvu juoku retorinį klausimą uždavė Silvester Belt ir jo šokėjų įvaizdžio kūrėja Marija Petraitytė.
Autorius: Dominykas Gūra
