Lietuvos gyventojai teismuose dažniausiai bylinėjasi dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, įsiskolinimų už komunalines paslaugas, paskolų grąžinimo bei santuokos nutraukimo.
„Bylų skaičius Lietuvos teismuose išlieka labai didelis. Pernai gavome ir išnagrinėjome daugiau kaip 315 tūkst. bylų. Per vieną dieną Lietuvos teismai išnagrinėja 1409 bylas. Vienam apylinkės teismo teisėjui per dieną darbo krūvis sudaro daugiau kaip 2,3 bylos. Tai iš tikrųjų dideli skaičiai“, – penktadienį per spaudos konferenciją Nacionalinėje teismų administracijoje sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Jis teigė, kad palyginti dar su ankstesniais metais, teismuose gaunamų bylų šiek tiek sumažėjo – nuo 330 tūkst iki 315 tūkstančių.
Iš 315 tūkst. pernai gautų bylų 206 tūkst. yra civilinės bylos. Didžioji jų dalis susijusi su sutartiniais santykiais, įsiskolinimų, paskolų grąžinimo ir t.t.
Apie 18 tūkst. bylų buvo susijusios su šeimos santykiais, pusė jų – dėl santuokos nutraukimo. Neretai sutuoktiniai susitaria ir santuoką nutraukia bendru sutarimu, tokių bylų pernai buvo 7 tūkstančiai.
„Baudžiamųjų bylų teismuose mažėja. Tai stebime ne pirmi metai. Bylų mažėjimas sutampa su bendrąja nusikalstamumo mažėjimo tendencija“, – tvirtino R.Norkus.
Baudžiamosiose bylose dažniausiai vyrauja nusikaltimai žmogaus sveikatai.
Sumažėjo baudžiamųjų bylų dėl turtinių nusikaltimų, tačiau teisėjai sako, kad tai rodo ne tai, jog turtas tapo saugesnis, o kad dalis turtiniais anksčiau laikytų nusikaltimų (smulkių vagysčių, kai vertė neviršija 3 MGL) buvo perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą ir už tai baudžiama administracine tvarka.
„Teismai, paneigdami konservatyvios institucijos įvaizdį, aktyviai naudoja informacines technologijas. Jau trečdalis išnagrinėtų bylų yra elektroninės. Labai stipriai plečiasi nuotolinių vaizdo konferencijų naudojimas. Daugiau nei 600 bylų išnagrinėta naudojant vaizdo konferencijas“, – sakė R.Norkus.
Teisėjų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sako, kad nors teismus pasiekia didelis bylų srautas, teisėjams pavyksta jį suvaldyti. Net pavyko susidoroti su bylų vilkinimu.
„Civilinėje byloje žmonės gali tikėti sprendimo per vidutiniškai 88 dienas. Tai yra įspūdingi rezultatai. Be to, tik 26 baudžiamosios bylos buvo nutrauktos dėl senaties. Anksčiau tokių skaičių neturėjome“, – tikino R.Norkus.
Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas sakė, kad laikas nėra pagrindinis dalykas nagrinėjant bylą, prioritetas yra kokybė.
„Jeigu reikia pasitelkti ekspertus, tą reikia daryti, nepaisant laiko sąnaudų“, – sakė jis.
„Skatindami teisėjus aktyviai valdyti procesą, sulaukiame priešingų skundų nei anksčiau – ne tokių, kad procesas yra vilkinamas, o kad procesas vystomas labai aktyviai. Teisėjai dabar nepasitenkina vien pažymomis iš medicinos įstaigos, jog kaltinamasis serga. Dažnai reikalaujama duomenų, kad jo liga iš tikrųjų yra tokio pobūdžio, kad trukdo jam dalyvauti teismo posėdyje. Kartais sulaukiame kaltinamųjų skundų, kad taip elgdamasis teisėjas peržengia savo kompetencijos ribas“, – pasakojo Teisėjų tarybos vadovas R.Norkus.
