Gruzija įvykdė Rusijos reikalavimus ir nutraukė ugnį, todėl ir Rusija turėtų nutraukti bombardavimus, teigia užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Tai jis sakė pirmadienio popietę grįžęs iš vizito Gruzijoje ir surengęs Vilniaus uoste spaudos konferenciją. „Situacija Gruzijoje išlieka įtempta ir rimta.
Gruzinai nutraukė ugnį, išpildė Rusijos pusės reikalavimus, ir man atrodo, kad Rusija privalėtų nutraukti iš savo pusės bombardavimus ir ugnį.
Abi pusės turi sėsti prie derybų stalo“. Ministras atsisakė viešai svarstyti, ar Rusija nesiekia nuversti Gruzijos valdžios. „Apie savo įspūdžius aš nekalbu. Aš kalbu apie faktus“, - sakė P. Vaitiekūnas.
Tuo tarpu Rusijos vykdomus karinius veiksmus Gruzijoje P. Vaitiekūnas pavadina šalies okupacija. „Šiuo metu Rusijos karinės pajėgos veikia labai aktyviai. Gruzija skaldoma gabalais, vyksta šalies okupacija“, - LTV „Panoramoje“ sakė ministras.
Netrukus ministras ketina vykti į Briuselį, kuriame pristatys ataskaitą apie situaciją Gruzijoje. Užsienio reikalų ministrai bus supažindinti ir su Baltijos šalių bei Lenkijos deklaracija, kurioje "griežtai smerkiami Rusijos karinių pajėgų veiksmai prieš Gruzijos valstybės suverenumą ir nepriklausomybę". Anot P. Vaitiekūno, Prezidentas Valdas Adamkus yra pakvietęs prie šios deklaracijos prisijungti ir kitas šalis.
Išvykus Lietuvos užsienio reikalų ministrui, Gruzijoje liko ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša, kuris paskirtas specialiuoju pasiuntiniu krizinei situacijai Gruzijoje spręsti.
Žurnalistų paklaustas, kokio Europos Sąjungos (ES) vaidmens tikisi sprendžiant konfliktą, P. Vaitiekūnas sakė laukiąs "kuo aktyvesnio įsitraukimo į konflikto sprendimą taikiomis priemonėmis".
P. Vaitiekūnas į Gruziją išvyko praeitą savaitę, prasidėjus kariniam konfliktui Pietų Osetijoje. Vizito metu jis susitiko su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, užsienio reikalų ministre Eka Tkešelašvili, Rusijos atstovais. Apie padėtį ministras jau informavo Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir NATO vadovus.
Karinis konfliktas praėjusią savaitę prasidėjo Gruzijai įvedus pajėgas į atsiskyrusią Pietų Osetijos respubliką. Pietų Osetiją tarptautinė bendrija laiko Gruzijos dalimi, nors de facto ji yra nepriklausoma, o separatistai palaiko glaudžius ryšius su Maskva. Gruzija savo žingsnius motyvavo noru atkurti teritorinį šalies vientisumą. Rusija į tokį Tbilisio žingsnį atsakė galingu puolimu prieš Gruziją.
Tarptautinės teisės specialistai teigia, kad Rusijos veiksmai Gruzijos atžvilgiu - uostų blokada, bombardavimai ir ginklo naudojimas pagal 1974 metų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją - akivaizdi agresija.
„Jie akivaizdžiai vertintini kaip agresija, kadangi netgi tie motyvai, kuriais Rusija iš dalies pateisinti savo veiksmus, jie seniai jau yra išsėmę, nes karo veiksmai jau yra perkelti už Pietų Osetijos teritorijos ir vyksta Abchazijoje, bombarduojama visa Gruzijos teritorija“, – teigė D. Žalimas.
Teisininko manymu, pastarieji įvykiai rodo, kad vien diplomatiniai protestai Gruzijos neišgelbės - vienintelė galima išeitis - tarptautinių pajėgų atvykimas į Gruzijos teritoriją.